Pirma galima nuovargio priežastis yra mažakraujystė, kuri dažniausiai atsiranda dėl geležies trūkumo. Tai yra organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų. Eritrocitai yra gyvybiškai svarbūs organizmui, nes jį aprūpina deguonimi, todėl esame energingi ir gerai jaučiamės.

Mažakraujystės atveju dėl geležies stokos mums pradeda trūkti hemoglobino ir eritrocitų, dėl to – ir deguonies. Kadangi audiniai pradeda badauti, prasideda įvairūs negalavimai. Šiai diagnozei nustatyti yra būtinas kraujo tyrimas.

Nuolatinis nuovargis taip pat gali reikšti, kad yra sutrikusi skydliaukės veikla. Kai organizmui trūksta ar jame visai nėra skydliaukės gaminamų hormonų, sulėtėja medžiagų apykaitos procesai, todėl jaučiamas nuovargis. Diagnozei nustatyti būtina atlikti tyrimą, kurio metu nustatomas hormonų kiekis kraujyje.

Amžinas nuovargis gali perspėti ir apie kepenų ligas. Pažeistos kepenys nebegali suskaidyti iš virškinamojo trakto į kraują patekusių nuodingų medžiagų. Pavalgius maistas žarnyne suvirškinamas, naudingos medžiagos bei atliekos pasisavinamos ir patenka į žarnų venas. Venomis tas kraujas nunešamas į kepenis, kuriose kraujas išvalomas nuo toksinų ir kitų nuodingų medžiagų. Į kraujotaką patenka jau išvalytas kraujas. O pažeistos kepenys nebegali atlikti šios funkcijos.

Lėtinis nuovargis taip pat gali byloti apie širdies nepakankamumą. Esant širdies nepakankamumui, smegenys nepakankamai aprūpinamos krauju ir todėl jaučiamas nuovargis.

Jei atlikus tyrimus nenustatyta jokia liga, gali būti, kad žmogų kamuoja lėtinio nuovargio sindromas.

Plačiau apie šį sindromą ir nuovargį žiūrėkite laidos „Klauskite daktaro“ įraše.