Svarbiau grožis ar sveikata? Tokia dilema iškyla norintiems džiaugtis vasaros įdegiu.

Kartu su atšilusiais orais internete pradėjo klaidžioti gąsdinantis laiškas apie neva žalingą apsauginių saulės kremų poveikį. Kiek ši informacija teisinga, komentuoja Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Aldona Kajutytė.

Kremas – mažesnė blogybė

– Internetu platinamoje informacijoje teigiama, kad odos vėžį sukelia ne saulė, o apsauginiai kremai. Dauguma jų esą pagaminti iš sveikatai pavojingų chemikalų.

– Kremai su apsauginiais filtrais nuo saulės – paplūdimyje būtini. Galima jų žala tikrai mažesnė, nei ilgas kaitinimasis saulėje be jokios apsaugos.

Nemanau, kad kremus gaminančios firmos leistų sudėtyje naudoti kokius nuodus. Nors praktiškai apie neigiamą kieno nors poveikį sužinome tik praėjus kuriam laikui. Galimas žalingas apsauginių kremų nuo saulės poveikis – gana šviežia informacija.

– Minėtoje medžiagoje taip pat teigiama, kad apsauginiai kremai blokuoja vitamino D gamybą.

– Jei paplūdimyje gulėtume dieną naktį, nuo pirmojo pavasario spindulėlio iki vasaros pabaigos, mūsų organizmas tikrai nustotų gaminti vitaminą D. Mums pakanka 10–15 minučių pabūti gryname ore, kad pasigamintų reikiamas šio vitamino kiekis. Net nebūtina gulėti paplūdimyje. Pakanka pavaikščioti gatvėje. Ultravioletinių spindulių gauname net tada, kai saulė nešviečia. Tad kai einame kaitintis į paplūdimį, vitamino D atsargų jau būna prisigaminę pakankamai.

– Kokią įtaką mityba daro organizmo gebėjimui apsiginti nuo žalingo saulės poveikio? Teigiama, kad subalansuota mityba užtikrina odos apsaugą ir be kremų.

– Organizmas sugeba apsiginti iki tam tikros ribos. Nesvarbu, kokią imuninę sistemą turėtume. Jei stovėsime pusvalandį atsukę nugarą į saulę – stipriai nudegsime. Bet judant ir keičiant kūno pozą, tam tikru momentu gauname tam tikrą dozę spindulių. Sveikam žmogui šito pakanka.

Viena iš apsauginių odos funkcijų – melanino gamyba. Šis odos pigmentas apsaugo ją nuo nudegimo. Bet melanino atsargos ribotos. Juodaodžiais netapsime, net jei labai ilgai kaitinsimės saulėje. Toliau įsijungia kitos apsauginės reakcijos: prakaitavimas, odos paraudimas.

Ilgai pabuvus saulėje be apsaugos, oda reaguoja liguistai. Galimas pirmo laipsnio nudegimas, kai oda parausta, paburksta, peršti. Toks pirmųjų saulės spindulių poveikis dažniausiai pasireiškia šviesiaodžiams.

Saulės spinduliai neigiamai veikia ne tik odą, bet ir vidaus organus, ypač kraują. Atlikus bendrą kraujo tyrimą prieš saulės vonias ir po jų matomi žymūs pakitimai, primenantys uždegiminę reakciją. Į ilgalaikį saulės poveikį organizmas reaguoja kaip į šoką, sukrėtimą.

Po maudynių jūroje ar saulės vonių daugeliui atsiranda pūslelinė. Tai ne dėl peršalimo, kaip dauguma galvoja. Iš tikrųjų neigiamas saulės poveikis susilpnina imuninę sistemą, todėl puola įvairios infekcijos.

Kefyras ar alyvuogių aliejus?

– Kaip išeitis nudegus siūlomas alyvuogių aliejus. Ką apie tai manote?

– Šiais laikais odai gelbėti siūloma daug kremų, kur yra visos reikiamos sudėtinės dalys. Prireikus gelbsti ir naminės priemonės. Rūgpienis odą atvėsina, sumažina paraudimą, paburkimą, o rūgštelė atkuria apsauginį odos sluoksnį. Tai patikimos ir mažai kainuojančios liaudiškos priemonės.

Abejoju alyvuogių aliejaus nauda. Jis gal tik suminkština odą. Bet labiau duoda šiltnamio efektą. Geriau jau kefyras, rūgpienis ar varškė. Ištrinta skysta varškė atstoja kaukę.

– Kaip pasiruošti saugioms saulės vonioms?

– Į paplūdimį geriau eiti švariam, nenaudoti kremo, dezodoranto ar kvepalų. Daugelis baiminasi blogo kvapo? Reikia rinktis – norite būti išbertas rudomis dėmėmis ar kvepėti.

Būtina prisiminti, kad kai kurie vartojami vaistai sukelia didesnį jautrumą saulės spinduliams ir oda stipriau nudega. Tai antibiotikai, kai kurie antidepresantai, migdomieji bei kiti. Pasekmės gali būti nemalonios, o gydymas ilgas.

Patarčiau pasiimti skrybėlę, skėtį. Geriau rinktis drabužius ilgomis rankovėmis. Pirmosiomis dienomis pasikaitinus paplūdimyje geriau apsivilkti drabužius, nes visą dieną naudoti apsauginį kremą nėra gerai. Reikia įvertinti savo odos tipą. Tamsesnio gymio poilsiautojai nudega ne taip pavojingai, nors ir jiems galimos komplikacijos. Atsargesni turėtų būti šviesiaodžiai, linkusieji nudegti raudonai. Pirmąją dieną jiems nereikėtų kaitintis ilgiau nei pusvalandį, net su apsauginiu kremu.

Odą reikia pratinti po truputį, kad net apsaugota oda saulės spindulių gautų dozuotai ir trumpai. Kitas svarbus dalykas – nesideginti tarp 11 ir 15 valandos, kai pati pavojingiausia saulė ir didžiausia galimybė nudegti skausmingai, su komplikacijomis. Nesisaugojant gali pakilti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas, ištikti saulės smūgis.

Skundžiasi "paplūdimių archyvais"

– Ar jau sulaukiate nuo saulės vonių nukentėjusių pacientų?

– Pirmieji pacientai buvo sodininkai ir daržininkai, kuriems dėl saulės spindulių ir žolių poveikio diagnozuojami dermatitai.

Saulės padariniai niekur nedingsta. Kai kurie jų išryškėja tik po kelių dešimtmečių, nors jaunimas apie tai negalvoja. Į polikliniką ateina vyresnės moterys, kurių kūnas nusėtas rudomis dėmėmis. Jos klausia, kas čia. Atsakau: "Jūsų paplūdimių archyvai". Keratomos – rudi dariniai, primenantys apgamus, tik būna iššokę. Kaip žievės lopai. Kartais jomis būna nusėtas visas kūnas, dar reikia ieškoti sveikos odos vietų. Daugiausiai jų būna ant liemens, nugaros srityje. Tokia ateitis laukia visų, kurie nenaudoja apsaugos priemonių. Keratomos ne tik darko išvaizdą. Kai trinasi į drabužius, gali pakraujuoti arba įsimesti antrinė infekcija.

– O kaip vertinate savaiminio įdegio kremus?

– Geriau jų nenaudoti. Intuityviai esu prieš šias priemones. Savaiminio įdegio kremai sukelia pigmento gamybą, nudažo odą. Tai svetimkūnis, kuris įsigeria į ląsteles, patenka giliau per audinių skysčius. Organizmui šito nereikia.

Savaiminio įdegio kremai – tai deklaruojamas tinginių grožis, nes iki soliariumo dar reikia nueiti. Žiemą sulaukiu tokius kremus naudojusių pacienčių dėl kitų odos ligų. Nepritariu ir soliariumams. Jie sendina odą ir padeda kaupti būsimą odos archyvą.