Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Respublikinio priklausomybių ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskiene.

– Kiek žmonių Lietuvoje susiduria su priklausomybėmis?

– Pirma problema yra tokia, kad žmonės vartoja tiek legalias, tiek nelegalias psichoaktyvias medžiagas. Kai kuriems jų vartojimas tampa problema ir jie tampa priklausomi. Antra – priklausomų asmenų artimieji, jų artima aplinka taip pat susiduria su šia problema, kai šalia yra artimasis, kuris vartoja psichoaktyvias medžiagas. Mes nesame pirmaujantys bendru nelegalių psichoaktyvių medžiagų vartojimo skaičiumi, tačiau alkoholio vartojimo skaičiai Lietuvoje yra dideli.

– Kokios tendencijos, kokie tie skaičiai?

– Šiuo metu tikslių skaičių pasakyti negaliu, kadangi yra daromi bendrieji populiacijos tyrimai, pavyzdžiui, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas tuos skaičius turi. Mes galime tik sakyti žmonių, kurie kreipiasi pagalbos, skaičius. Tikrai ne visi žmonės kreipiasi pagalbos, ne visi laiku kreipiasi pagalbos. Pavyzdžiui, Respublikiniame priklausomybės ligų centre 2022 metais tokių žmonių buvo apie 17 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Žodžiai gali ir įžeisti, ir padėti žmogui, kuris susiduria su priklausomybe, tiesa?

– Stigma žmones skatina likti šešėlyje, skatina šeimas slėpti problemą, jei turi tokių artimųjų. Žodžiai yra vienas iš faktorių, kurie skatina stigmos atsiradimą visuomenėje. Mes skatiname kalbėti taip, kaip rekomenduoja Jungtinės Tautos ar kitos organizacijos, kurios sako, kad nereikia klijuoti etikečių, tokių kaip narkomanas, beviltiškas, girtuoklis. Vietoje to, pirmoje vietoje iškelti žmogų. Taip pat patiems nediagnozuoti. Ligą diagnozuoja gydytojas-psichiatras.

– Kaip galima šiuos žodžius pakeisti? Juk mūsų įpročiai taip greitai neatsiformuoja, tam prireiks ne vieno mėnesio, tiesa?

– Tikrai prireiks net ne mėnesio, o metų. Mes pirmiausia skatiname keisti ne žmogaus elgesį, o situaciją. Nesakyti narkomanas ar alkoholikas, ypatingai kalbant apie gydymo įstaigas, žiniasklaidą. Jeigu pats žmogus nori taip save vadinti, tai jis gali, mes nieko negalime pasakyti, bet visi kiti – specialistai, visuomenė – turėtų tokių žodžių vengti ir sakyti, pavyzdžiui, asmuo, kuris vartoja psichoaktyvias medžiagas, arba turi problemų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Reiktų vengti etikečių ir parinkti tokius žodžius, kuriuos siūlome mes bei tarptautinės organizacijos.