Mokyklose įrengti detektoriai dažnai informuoja mokyklos administraciją, kad kažkuris mokinys, tikėtina, rūko elektroninę cigaretę.
„Jos atpažįsta iki 46 įvairių medžiagų, tarp jų – cigarečių ir elektroninių cigarečių“, – aiškino Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius Mindaugas Briedis.
Dabar tokių atvejų per savaitę būna vienas ar du. Tiesa, kyla klausimas, ar tai išsprendžia problemą. Anot direktoriaus, sužino tėvai, tačiau už mokyklos ribų sukontroliuoti situaciją yra sunku.
Jei vaikas laiku nesulaukia pagalbos, priklausomybė yra beveik garantuota.
„Penkiolikos ar šešiolikos pabandė kanapių produktų, dar buvo kokie nors stimuliatoriai, o dabar jis čia“, – dalijosi RVUL Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė.
Tai, kad eksperimentuoja vis jaunesni, rodo Lietuvoje jau aštuonerius metus veikianti Ankstyvosios intervencijos programa, skirta 12–18 metų jaunuoliams.
„Elektronines cigaretes yra vartojęs kas antras tyrime dalyvavęs asmuo. Kas trečias yra tai išbandęs iki 13 metų“, – komentavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė.
Programos tikslas – pagauti reikiamą momentą, t. y. dar iki priklausomybės susiformavimo.
„Tai nėra apie kritiką, baudimą ar moralizavimą, o apie savimonės, atsparumo, kritinio mąstymo ugdymą“, – tvirtino Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos tarybos narė Gerda Kuzmarskienė.
Visuomenės sveikatos centrų specialistai pagalbą teikia daugumoje savivaldybių. Aštuonių valandų programos esmė – diskusijos ir darbas su psichologais bei ekspertais.
„Aktyvios veiklos grupėje – tai nėra individualu, o darbas grupėje. Jie dalijasi savo patirtimi, turi galimybę plėsti akiratį“, – pasakojo R. Sketerskienė.
Remiantis naujausiais programos rezultatais, vidutinis eksperimentuotojas yra 14 metų berniukas. Palyginti su ankstesniais metais, vis daugiau tokių, kurie nepasitenkina viena medžiaga.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Žaislai būdavo alkoholis ir nikotinas. Šiuo metu žaislai yra psichoaktyvios medžiagos, elektroninės cigaretės, raminamieji vaistai“, – kalbėjo G. Mikulevičienė.
Panašios programos vykdomos visoje Europoje.
„Lietuva išskirtinė dar ir tuo, kad raminamųjų vaistų merginų paauglių vartojime pirmaujame Europoje“, – neslėpė Seimo narys Saulius Čaplinskas.
Bent kartą jų išbandė apie 30 proc., o tai dvigubai daugiau nei Europos vidurkis.
„Tai rodo apie prastą psichikos būklę. Tie paaugliai, kurie savo problemas sprendžia prašydami iš artimųjų kažkokių vaistų“, – kalbėjo G. Mikulevičienė.
Šiemet programą baigė per tūkstantis jaunuolių. Tiesa, specialistų teigimu, tai tik lašas jūroje – esą vien elektronines cigaretes išbando kas antras.
„Po programos maždaug apie 65–70 proc. vaikų kardinaliai pakeičia savo mąstymą ir renkasi kitas išeitis bei sprendimus“, – pasakojo G. Kuzmarskienė.
Tačiau likę 30 proc. nurodė, kad žalingų įpročių atsisakyti neketina.
„Išsako vaikai tam tikrą nuogąstavimą, kad jei nebeeksperimentuos, galbūt praras savo draugus“, – pridūrė pašnekovė.
Narkotikais apsinuodijusių jaunuolių į ligonines atvežama šimtais. Pernai, parūkę elektroninę cigaretę, mirė du paaugliai, o cigaretės su neaiškiu turiniu į paauglių rankas pakliūna iš trečiųjų rinkų.
„Daugumos medžiagų mes nepažįstame. Galima spėti, jog tai stimuliuojančios medžiagos ar kažkas panašaus į kanapes. Tačiau dažniausiai nei pirkėjas, nei pardavėjas nežino, kas tai per medžiaga“, – sakė G. Mikulevičienė.
Anot specialistų, ne tik tarp paauglių, bet ir tarp jų tėvų neretai vyrauja klaidinga nuostata.
„Galvoja, kad man neatsitiks. Čia draugui, kai į ligoninę pakliuvo, nes kažko nemokėjo“, – teigė R. Sketerskienė.
Ateityje programos rengėjai planuoja programą papildyti, t. y. daugiau užsiėmimų ir specialistų. Be to, žada kviesti jaunesnius nei 12 metų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)