„Kūno kultūros pamoka, prieš moksleivių atostogas, buvo antradienį, gruodžio 21 d., o pranešimą trumpąja žinute apie reikalingą izoliaciją, gavome tik gruodžio 27 d., kai iki izoliacijos pabaigos buvo likusios 3 dienos. Šiuo laikotarpiu buvo šventės, tad visi mokiniai su tėvais lankėsi pas gimines, kai kurie išvyko atostogų į kitas šalis. Pikta, kad pranešimus gavome tik dabar, kai buvo tokia didelė rizika užkratą platinti“, – rašė Ovidijus (tikrasis vardas redakcijai žinomas).

Įtariama omikron atmaina

„Šaltinio“ progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė patvirtino, kad vienai progimnazijos pedagogei nustatytas COVID-19, tačiau, ar tai omikron atmaina – kol kas dar nežinoma.

Numanau, kad tai mutacinė ligos forma, tačiau tikslių duomenų neturime.

„Numanau, kad tai mutacinė ligos forma, tačiau tikslių duomenų neturime, nes Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jokios informacijos nepateikia. Susirgusi mokytoja pamokas praėjusį antradienį vedė vienai klasei, tačiau kontaktą turėjo su dar dviem klasėmis, todėl iš viso izoliacijoje dabar yra trijų klasių mokiniai, nepriklausomai, ar jie turi imunitetą, ar ne“, – tikino direktorė.

Įdomu ir tai, kad pati direktorė apie susirgimą žinojo jau Kūčių dieną, tačiau mokinių tėvai pranešimus gavo tik 27 dieną, pirmadienį, jau po švenčių.

„Apie tai tądien mane informavo NVSC atstovas, kuris patikino, jog visiems tų klasių tėveliams jau išsiųstos žinutės dėl izoliacijos. Faktą, kad jie pranešimus gavo tik gruodžio 27 dieną, sužinojau tik iš jūsų“, – JP žurnalistei komentavo Z. Stripeikienė.

Emocijos – įvairios

„Praėjusį penktadienį vienas iš klasės tėvų, socialiniame tinkle, bendroje grupėje, parašė, jog mokytojai įtariama omikron atmaina ir, jog galbūt reikės izoliuotis, tačiau tikslaus patvirtinimo negavome. Tuomet viena iš mokyklos mokytojų patikino, jog reikia laukti pranešimo iš NVSC. Jį gavome tik gruodžio 27 d., 9 val. ryte“, – patikslino Ovidijus.

Pasak jo, tėvai socialiniame tinkle dalijosi įvairiomis emocijomis. „Vieni iš dalies džiaugiasi, kad iki izoliacijos pabaigos liko tik trys dienos, tačiau kitą vertus pyksta, kad vaikai verčiami testuotis, o patys mokytojai, kurie nors ir yra pasiskiepiję, to nedaro, bet užsikrėsti patys ir apkrėsti kitus – gali“, – sakė jis.

JP.LT nuotr.

Taikomi dvigubi standartai

Kita tos pačios klasės mama, Edita (tikrasis vardas redakcijai žinomas), taip pat piktinosi, jog jos ketvirtokė ir šeštokas turi izoliuotis, nors visa šeima visai neseniai persirgo COVID-19.

„Mes baigėme sirgti gruodžio 10 dieną, o dabar vėl turime izoliuotis. Pikta, kad po persirgimo vaikai turi teisę 2 mėnesius nesitestuoti, tačiau mokytoja skambinėja ir daro spaudimą testuotis. Nesutikau, nes turime teisę 60 dienų to nedaryti. Gauta žinutė – šokiravo. Vaikai jau antradienį, per kūno kultūrą pastebėjo, kad mokytoja prastai jautėsi, kosėjo, tačiau vis tiek dirbo. Tuo tarpu mano pačios vaikas prieš kurį laiką klasėje kosėjo ir jį išvarė namo. Kodėl yra taikomi dvigubi standartai vaikams ir mokytojams? Kodėl jie nesitestuoja, o vaikai verčiami? Pati direktorė prašo atsakingai žiūrėti į situaciją, o mokytojai gali daryti ką nori. Tikrai esu pikta. Tegul mokytojai testuojasi kartu su vaikais!“, – kalbėjo mama.

Užkratai nustatomi per vėlai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė pabrėžė, kad dėl duomenų apsaugos apie jokį konkretų atvejį komentuoti negali.

„Vis dėlto, kalbant apie epidemiologinius tyrimus bendrai, svarbu suprasti tai, kad informavimas apie turėtą rizikingą sąlytį yra paskutinis veiksmas – kada jis bus atliktas, priklauso nuo to, kaip greitai bus atlikti kiti. Pavyzdžiui, jei simptomus pajautėte pirmadienį, užsiregistravote testui, atsakymą apie ligą gavote trečiadienį vakare, tai tie žmonės, su kuriais bendravote tą pirmadienį, ar dar dvi dienas prieš pasireiškiant simptomams, izoliacija ir bus paskirta nuo tada, kada bendrauta paskutinį kartą žmogaus užkrečiamuoju periodu. Paprastai tariant, kaip minimame pavyzdyje, apie tai, kad nuo pirmadienio žmogus turi izoliuotis, sužinoma ketvirtadienį. Ir tai yra tokiu atveju, jei žmogus, pajutęs simptomus, iškart registruojasi testui, nedelsia“, – naujienų portalui JP komentavo ji.

Freepik.com nuotr.

„Bet praktikoje tikrai būna ir kitokių situacijų. Specialistai stebi tendencijas, kad neretai žmonės, net ir jausdami COVID-19 ligai būdingus simptomus, kaip išsiaiškinama epidemiologinio tyrimo metu, nesiregistruoja tyrimui iškart, laukia ir tris ar keturias dienas. Tuomet seka laikas, per kurį žmogus dar laukia laboratorinio tyrimo atsakymo. Tokiais atvejais, jei žmogui patvirtinama infekcija, atsitinka taip, jog tas nuo simptomų pajautimo iki tyrimo atlikimo laikas jau yra sugaištas.

Paprastai tariant, tai reiškia, kad ir sąlytį su užsikrėtusiuoju turėję žmonės, įvertinus to žmogaus, kuriam patvirtinta COVID-19 užkrečiamąjį periodą, yra nustatomi per vėlai. Jie būtų nustatyti ir izoliuoti anksčiau, jei žmogus būtų tyrimą atlikęs anksčiau. Tad, savo ruožtu, skatiname žmones, kurie jaučia simptomus, iškart registruotis tyrimui, kad, jei jau atsitiko taip, kad sergate, greičiau būtų galima nutraukti viruso plitimo grandinę“, – pridūrė J. Petravičienė.