Senyvo amžiaus žmonės kasdien geria daugybę vaistų, tačiau jaunimas turbūt retai susimąsto, kad tokia ateitis, tikėtina, laukia ir jų pačių – su amžiumi atsirandančios ligos paskui save atveda brangių vaistų šleifą, „suvalgantį“ didžiąją dalį ir taip nedidelių pensijų.

Vaistams – daugiau nei ketvirtis pensijos

Buvusi medikė, 80 metų pensininkė Veronika Ražinskaitė kiekvieną mėnesį vaistams skiria daugiau nei ketvirtį savo pajamų – iš 430 eurų pensijos sveikatai išleidžia apie 120 eurų. „Vaistai yra nepaprastai brangūs, bet be jų neapsieisi“, – atsidūsta senjorė.

Tačiau, kaip rašoma pranešime spaudai, pagrindinė problema poniai Veronikai yra ne vaistų kaina, o pensijos dydis: „Turiu 50 metų darbo stažą, dirbdavau po 2 ar net 2,5 etato. Neretai miegodavau po 4-5 valandas per parą. Tikrai nemanau, kad mano pensija yra teisinga – aš nenoriu gyventi skaičiuodama kiekvieną centą. Man jau labai nedaug liko, negaliu užsidaryti tarp keturių sienų. Manau, kad užsidirbau ir nusipelniau orios senatvės“, – pasakoja V. Ražinskaitė.

Moteriai pritaria ir kita senjorė, 73 metų Aldona Jašinskienė. „Sunkiausia senatvėje tiems žmonėms, kuriems reikia nusipirkti vaistų. Nuo jaunystės reikėtų saugoti savo fizinę ir psichologinę sveikatą, tačiau šiais laikais tai labai sunku – daug streso ir įtampų“, – teigia senjorė. Tačiau ponia Aldona pastebi, kad labai daug kas priklauso nuo žmogaus įsitikinimų: „Jei žmogus nuolat galvos, kad, negalėdamas įpirkti lašišos ar ikrų, jis jau nėra pilnavertis, tai bus labai blogas požiūris. Iš tikrųjų be didelio streso galima surasti įvairių variantų, kaip save palepinti – tik reikia išmokti tai daryti. Dar patarčiau į pasaulį žiūrėti optimistiškiau, tai taip pat labai padeda“.

Maltos Ordino Pagalbos Tarnybos atstovė Julija Staškovskaja teigia, kad tokio dydžio pensijos – dar ne pats blogiausias atvejis. „Mūsų pagalbos tarnyba rūpinasi ir visiškai vienišais senoliais, kurie neturi pinigų net gyvybiniams poreikiams patenkinti – mes jiems patys tiekiame maistą. Tokiais atvejais kalbėti apie išlaidas parduotuvėse išvis negalima. Jų pensijos yra, galima sakyti, tragiškos“, – pastebi J. Staškovskaja.

Papildomos išlaidos senoliams yra neįmanomos

Paradoksalu, tačiau dirbantys žmonės savo sveikatos priežiūrai gali išleisti kur kas didesnes pinigų sumas. Milda Kaupienė – taip pat medikė, tik beveik puse amžiaus jaunesnė už ponią Veroniką. Ji per mėnesį savo ir šeimos sveikatai kartais išleidžia ir iki 500 eurų – daugiau nei visa V. Ražinskaitės pensija.

„Veido kremai, kūno kremai, vaiko odos priežiūra, dantų priežiūra, akiniai – kartais per mėnesį pasiseka neišleisti nieko, o kartais išlaidos siekia ir pusę tūkstančio eurų, – pasakoja M. Kaupienė. – Jei turėčiau sveikatos reikmėms tik 120 eurų per mėnesį, reikėtų daug ko atsisakyti. Reikia turėti omenyje, kad vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau ligų nei mes. Tai paprastai būna lėtinės ligos, ir vaistų reikia nuolatos. Apie vitaminus ar papildus senjorai turbūt net negali pagalvoti“.

Senoliai vargsta ir vos įperka net būtiniausius vaistus.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko teigimu, norint turėti ramią ir orią senatvę bei pakankamai pinigų įvairiems vaistams, pensininkai turėtų gauti bent 70 procentų buvusio atlyginimo dydžio pensijas. „Deja, dėl demografinių ir kitų priežasčių „Sodra“ to užtikrinti negali. Todėl turi egzistuoti kitos priemonės, kiti pensijos šaltiniai – pensijų fondai, gyvybės draudimas ir panašūs instrumentai. Užsienio valstybių senjorai jau seniai gyvena pagal tokią susiformavusią tradiciją, todėl ir gali sau daugiau leisti senatvėje. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad ir lietuvių sąmoningumas šioje srityje didėja“, – teigia A. Bakšinskas.

Svarbiausia – gebėti pasirūpinti savimi

Kalbintos senjorės ir gydytoja M. Kaupienė – socialinės akcijos „Ir tu gyvensi iš pensijos“ dalyvės. Trečiadienį pristatytas antrasis akcijos vaizdo įrašas „#2 Sveikata“, kuriame aptariamos dirbančiųjų ir pensininkų išlaidos vaistams ir sveikatai.

Šia akcija siekiama priminti dirbantiesiems, atrodytų, visiems gerai žinomą dalyką – visi pasensime ir išeisime į pensiją. Darbingo amžiaus žmonės ir jaunimas kviečiami įsijausti į sudėtingą šiandienos senjorų padėtį, pagalvoti, kaip jiems patiems sektųsi išgyventi dažnai iš labai nedidelių pajamų.

Akciją organizuoja Maltos Ordino Pagalbos Tarnyba ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija.

Asociacijos prezidentas A. Bakšinskas apgailestauja, kad pensininkai Lietuvoje gyvena itin sunkiai. „Skaudžiausiai į širdį stringa žodis „išgyventi“. Mūsų senjorai šiuo metu ne gyvena, o, deja, tik išgyvena, o kai kuriems vos pavyksta ir tai. Dar prieš ketvirtį amžiaus, iškart po Nepriklausomybės atkūrimo, lankiausi Kopenhagoje. Tada supratau, kad gyvenimas senatvėje gali būti labai kokybiškas – tik reikia tam atsakingai ruoštis. Tačiau mes dar neturime susiformavusios tokios tradicijos, o mūsų senoliai vargsta ir vos įperka net būtiniausius vaistus“, – pasakoja A. Bakšinskas.