Rugpjūčio 1–7 dienomis minimos Pasaulinės žindymo savaitės metu atkreipiamas dėmesys į 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriais siekiama panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti gerovę ir kuriuos viso pasaulio vyriausybės įsipareigojo pasiekti iki 2030 metų. Kadangi įgyvendinant šiuos tikslus svarbūs visi, šių metų Pasaulinės žindymo savaitės tema – „Žindymas – darnaus vystymosi raktas“. Tokiu plačiu požiūriu, siejant žindymą su darnaus vystymosi tikslais, atkreipiamas dėmesys į žindymą, kuris turėtų priversti mus susimąstyti apie tai, kaip turėtume vertinti savo gerą savijautą nuo pat gyvenimo pradžios, kaip privalome gerbti vienas kitą bei rūpintis visu pasauliu, kuriuo dalijamės.

Nauji įrodymai, pateikti Didžiosios Britanijos medicinos žurnale „Lancet“ patvirtina, kad žindymas gali išgelbėti 823 000 vaikų gyvybių kasmet ir prideda apie 302 bilijonus dolerių prie pasaulio ekonomikos. Žindymas yra tiek vaikų, tiek suaugusiųjų geros sveikatos pagrindas, taip pat jis naudingas motinoms. Nors pasaulinės žindymo rekomendacijos nekinta jau du dešimtmečius, tačiau išimtinai žindoma tik mažiau nei 40 proc. kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus. Žindyti norinčios motinos neretai susiduria su daugeliu kliūčių. Jos gauna nepakankamai informacijos iš sveikatos paslaugų teikėjų, trūksta paramos iš vyrų namuose, neturi galimybės gauti kvalifikuotų konsultacijų žindymo klausimais, susiduria su agresyvia motinos pieno pakaitalų rinkodara bei būna priverstos grįžti į darbą iš karto po gimdymo. Su šiomis kliūtimis susiduriančios moterys paprastai neturi galimybių žindyti išimtinai 6 mėnesius ir tuo labiau tęsti žindymą iki 2 metų ar ilgiau, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. 

Darnaus vystymosi tikslai yra Tūkstantmečio vystymosi tikslų pagrindas ir apima įvairius ekologinius, ekonominius ir teisingumo klausimus. Jais siekiama spręsti pagrindines skurdo priežastis ir siūloma plėtros viziją, kuri paveiks visus žmones visame pasaulyje. Štai keletas galimų sąsajų, kaip žindymas prisideda prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo:

Skurdo mažinimas. Žindymas prisideda prie skurdo mažinimo, kadangi tai yra natūralus ir pigus būdas maitinti kūdikius ir vaikus. Jis yra prieinamas visiems ir nėra papildoma našta šeimų biudžetui, palyginti su dirbtiniu maitinimu.

Tinkama mityba. Išimtinis žindymas pirmuosius 6 mėnesius ir tęsiamas žindymas 2 metus ir daugiau suteikia kūdikiui pakankamą visaverčių maistinių medžiagų ir energijos kiekį, ir gali padėti išvengti alkio, nepakankamos mitybos bei nutukimo vyresniame amžiuje. Žindymas taip pat reiškia kūdikio aprūpinimą saugiu maistu.

Gera sveikata ir savijauta. Žindymas žymiai pagerina kūdikių ir vaikų sveikatą, vystymąsi bei išgyvenamumą. Jis taip pat prisideda prie geresnės motinų sveikatos ir savijautos tiek žindymo laikotarpiu, tiek po jo.

Kokybiškas ugdymas. Žindymas ir teisingas papildomas maitinimas skatina gerą naujagimio ir kūdikio augimą, protinį brendimą ir pažintinių gebėjimų vystymąsi.

Lyčių lygybė. Žindymas yra puiki priemonė, suteikianti kiekvienam kūdikiui teisingą ir geriausią gyvenimo pradžią. Visuomenė turėtų remti ir palaikyti motinas, kad jų žindymo patirtis būtų maloni, ir padėti pačioms nuspręsti, kaip maitinti kūdikį.

Švarus vanduo ir sanitarinių sąlygų gerinimas. Žindant kūdikiui suteikiamas jo poreikius atitinkantis vandens kiekis net esant karšto oro sąlygoms. Kita vertus, šis tikslas taip pat reikalauja, kad kūdikiui būtų sudarytos sąlygos turėti prieigą prie švaraus vandens, higienos ir sanitarijos.

Prieinama aplinka ir aplinką tausojanti energija. Žindymas lemia mažesnį energijos suvartojimą, palyginti su pieno mišinukų gamybos pramone. Jis taip pat sumažina vandens, kuro poreikį namuose.

Tinkamas darbas ir ekonomikos augimas. Žindančios moterys, kurias darbdaviai palaiko ir teikia paramą, yra produktyvesnės ir patikimesnės darbuotojos. Motinystės apsauga ir kitos darbo vietų politikos priemonės gali sudaryti sąlygas moterims derinti žindymą su darbu.

Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra. Dėl industrializacijos ir urbanizacijos žindančioms motinoms, kurios dirba ne namuose, tenka susidurti su laiko ir aplinkos iššūkiais, todėl joms yra labai svarbi darbdavių parama bei šeimos ir visuomenės palaikymas. Šiuo atveju vaikų lopšeliai, esantys arti darbovietės, žindymo kambariai ir žindymo pertraukos gali labai pagelbėti.

Nelygybės mažinimas. Žindymo praktika skiriasi visame pasaulyje. Žindymas turi būti apsaugotas, skatinamas ir remiamas tarp visų, bet ypač tarp skurdžių ir pažeidžiamų grupių. Taip prisidedama prie nelygybės mažinimo.

Darnūs miestai ir bendruomenės. Atsižvelgiant į didžiųjų miestų šurmulį, žindančios motinos ir jų kūdikiai turi jaustis saugiai ir būti laukiami visose viešosiose erdvėse. Nėščioms ir maitinančioms moterims reikia ypatingos paramos tokiu laikotarpiu.

Atsakingas vartojimas ir gamyba. Žindymas yra sveikatinantis, neteršiantis, daug išteklių nereikalaujantis, gamtą tausojantis ir natūralus mitybos būdas ir maistinių medžiagų šaltinis.

Klimato kaita. Žindymas apsaugos kūdikių sveikatą ir mitybą esant nepalankioms situacijoms ar ištikus su globaliniu atšilimu susijusioms nelaimėms.

Povandeninis gyvenimas. Žindymas lemia mažesnį teršalų išmetimą, palyginti su motinos pieno pakaitalų gamyba. Pramoninė gamyba ir platinimas lemia jūrų teršimą atliekomis ir daro neigiamą įtaką jūrų augalijos ir gyvūnijos gyvenimui.

Gyvenimas sausumoje. Žindymas, palyginti su maitinimu motinos pieno pakaitalais, yra ekologiškas.

Taika ir teisiškai stiprios institucijos. Žindymas yra įtvirtintas daugelyje žmogaus teisių sistemų ir konvencijų. Nacionaliniai teisės aktai ir politika, kuriais siekiama apsaugoti ir remti kūdikius ir žindančias motinas, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi jų teisių.

Partnerystė įgyvendinant tikslus. Pasaulinė kūdikių ir mažų vaikų mitybos strategija skatina įvairių sektorių bendradarbiavimą ir tuo pačiu parodo, kad darnaus vystymosi galima siekti įgyvendinant žindymo skatinimo programas bei iniciatyvas.