Specialistai ragina pacientus, kurių cukraus kiekio kontrolė nepakankama bei kamuoja antsvoris, apsilankyti pas gydytoją bei pasitarti dėl naujų gydymo galimybių.

Gydytojų endokrinologų teigimu, pacientai, sergantys diabetu, didžiausią dėmesį turėtų skirti cukraus kiekio kraujyje kontrolei. Tik gera kontrolė padeda išvengti smulkių kraujagyslių pažeidimo ir kardiovaskulinių komplikacijų. Paprastai kalbant, akių ar inkstų pažeidimų bei infarkto ar insulto. Tai – itin svarbu, nes pasak medikų, antro tipo diabetas paliečia vis jaunesnius ir darbingo amžiaus žmones.

Anot gydytojų endokrinologų, naujai Lietuvoje kompensuojamas vaistas svetur pacientams skiriamas jau daugiau nei septynerius metus. Sukaupta daug papildomos informacijos ir mokslinėmis išvadomis grįstos patirties. Todėl ir patarimai bei įspėjimai prieš skiriant šį vaistą yra labai išsamūs. O pacientų istorijos teikia vilčių, jog diabetas gali būti sėkmingai valdomas.

Pauliaus istorija

Paulius – darbingas vyras, vos keturiasdešimt aštuonerių, susirgo diabetu prieš trejus metus. Tiesa, vyras pripažįsta, kad išgirdęs diagnozę net negalvojo, jog jo gyvenimas apsivers aukštyn kojomis, mat teko nemažai pasistengti keičiant ir požiūrį į ligą, ir gyvenimo būdą. Paulius prisipažįsta, kad per trejus metus buvo visko: ir džiaugsmo, ir nevilties – net ir laikantis visų gydytojo rekomendacijų ne visuomet pavykdavo pasiekti norimų rezultatų.

Pirmas žingsnis, ką turėjau padaryti, – pakeisti gyvenimo būdą. Daugiau judėti, sumažinti cukraus kiekį maiste, apriboti, nors aš pasakyčiau, praktiškai atsisakyti, duonos bei kitų kvietinių miltų gaminių, bulvių ir daugelio kitų maisto produktų.

„Kai prieš kelerius metus man nustatė padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, o vėliau diagnozavo ir antro tipo diabetą, pirmas žingsnis, ką turėjau padaryti, – pakeisti gyvenimo būdą. Daugiau judėti, sumažinti cukraus kiekį maiste, apriboti, nors aš pasakyčiau, praktiškai atsisakyti, duonos bei kitų kvietinių miltų gaminių, bulvių ir daugelio kitų maisto produktų. Teko net suvalgomas uogas skaičiuoti.

Sutikite, šitaip keisti mitybą ir gyvenimo būdą labai sunku. Kas kartą skaičiuoji, riboji ir jautiesi it didžiausias ligonis. Na, bent psichologiškai. Be to, teko susipažinti su iki tol gyvenime negirdėtais dalykais, pavyzdžiui, angliavandenių vienetais, „pakeitimu“, glikemijos indeksu ir panašiai...

Bet susiėmiau, gi jaunas vyras dar... Stengiausi laikytis visų gydytojos rekomendacijų, daugiau judėti, sveikiau maitintis, bet to nepakako. Gydytoja skyrė vaistus. Kurį laiką gydymo rezultatai buvo geri, tačiau tokia situacija ilgai nesitęsė. Nepaisant to, kad lyg ir kasdien dariau viską taip pat, cukraus kiekis kraujyje pradėjo kilti. Atrodė, ir judu daugiau, ir maitinuosi reguliariau bei sveikiau, ir vaistus geriu, o rezultatas – kaskart matuojant vis didesnis cukraus kiekis kraujyje. Svoris taip pat augo, o su jo didėjimu atsirado stiprus prakaitavimas, tingulys – gėda pasakyti, bet dirbdamas bet kokį fizinį darbą greitai pavargdavau. Tokiomis akimirkomis apimdavo neviltis ir pradėdavau pykti ant viso pasaulio. Kodėl taip nutiko būtent man?“ – pasakoja Paulius.

Prieš pusmetį gydytoja Pauliui paskyrė kitą vaistą. Tiesa, už jį teko mokėti nemažą kainą, bet vyras to tikrai nesigaili. Jis sako, kad iš pirmo žvilgsnio vaikišką flomasterį primenantis prietaisas, šiek tiek kėlė nerimo. „Galvojau, jei gydytoja skiria leidžiamus vaistus, man jau visai blogai. Tačiau ji nuramino, jog tokia vaistų forma sukurta tik dėl pacientų patogumo – vaistas iš karto nukeliauja ten, kur reikia. O specialus vienkartinis švirkštiklis ir atrodo moderniai. Džiugino tai, kad per dieną tereikia vienos injekcijos bet kuriuo paros metu nederinant prie valgymo laiko ir, be abejo, faktas, parašytas juodu ant balto, jog vaistas mažina cukraus kiekį kraujyje ir svorį. Injekcijos tik pradžioje baugino – adatos tokios mažytės, – ne visada pajuntu, ar suleidau vaistą“, – juokiasi Paulius.

Praėjus dabar jau pusmečiui, derinant anksčiau paskirtas tabletes ir gydytojos naujai rekomenduotą leidžiamą vaistą, kuris nuo šiol kompensuojamas, vyro savijauta pasikeitė. Pasak Pauliaus, per pirmus tris mėnesius cukraus kiekis kraujyje (glikuotas hemoglobinas) sumažėjo daugiau nei vienu procentu, prakaitavimo beveik nebeliko. Gydymo leidžiamu vaistu pradžioje jausdavo pilnumą skrandyje ir kiek papykindavo, ypač jei daugiau „prisikirsdavo“ vienu prisėdimu. Per porą savaičių šie reiškiniai dingo, nes vaistas „išmokė“ valgyti dažniau ir po truputį. Žinoma, labiausiai Pauliui patinka tai, kad per šį laiką pavyko atsikratyti beveik keturių kilogramų svorio.