Universalaus recepto nėra

Pasak psichologės Vilijos Malinauskaitės, universalaus ir visiems mokiniams tinkančio dienos režimo nėra. Kiekvienas vaikas turi savo poreikių ir galimybių, todėl dienos režimą derėtų sudaryti atsižvelgiant į konkretų vaiką. Vis dėlto esama tam tikrų bendrų rekomendacijų.

„Mokinius vertėtų skirstyti į dvi grupes: mokyklinio amžiaus vaikus iki paauglystės ir paauglius. Jų dienos režimai skirsis. Kuo jaunesnis vaikas, tuo dienos režimo veiklos turi būti dažniau kaitaliojamos, nes jaunesnio amžiaus vaikai pavargsta greičiau, jiems reikia daugiau laiko poilsiui ir tarpusavio žaidimams, – sako ji. – Svarbi režimo dalis yra reguliari mityba, nes vaikas ne visada gali suprasti, kad jis jau išalkęs. Todėl pradinėse klasėse maitinimasis daugmaž tuo pačiu metu ir kokybiško maisto valgymas formuoja sveikus mitybos įpročius, kurie labai pravers įžengus į paauglystę. Miegoti pradinukai turėtų ne mažiau kaip 10–10,5 valandos, kai kuriems pirmokams gali reikėti ir dienos miego. Optimalu būtų, jei namų darbams ruošti pradinukai skirtų iki valandos. Realybė tokia, kad dažnas atsakingas paauglys namų darbams ruošti skiria keturias ar net šešias valandas, o tai tikrai nesveika. Jokiu būdu vaikas neturėtų ruošti namų darbų mažiau laiko skirdamas miegui.“

Pašnekovės teigimu, paauglio dienos režime greta laiko, skirto mokslams ir būreliams, verta atkreipti dėmesį ir į mitybą, poilsį, pramogas, miegą ir fizinį aktyvumą.

„Mityba paauglystėje yra labai svarbi, nes paaugliai linkę ją ignoruoti, nepavalgyti laiku, tad organizmas negauna reikalingų medžiagų, tampa sunku koncentruoti dėmesį, greičiau pavargstama, apsnūstama. Ilgainiui įprantama maitintis chaotiškai, tad daugėja virškinimo sistemos ligų, – pastebi ji. – Kuo didesnė apkrova mokykloje, tuo daugiau laiko turi būti skiriama poilsiui, o ne pramogoms. Nors kartais atrodo, kad pramogos taip pat yra poilsis, tačiau pramogos – aktyvi veikla, kurios metu smegenys gauna daug dirgiklių ir užduočių. Poilsis yra tokia veikla, kurios metu nesprendžiama jokių užduočių, nesiekiama rezultatų ir taip atsipalaiduojama.“

Vilija Malinauskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia – pusiausvyra

Anot V. Malinauskaitės, sudarant moksleivio dienos režimą, verta atsižvelgti į visų veiklų pusiausvyrą, kurios pagrindą sudaro: miegas (pradinuko ne mažiau kaip 10 valandų, paauglio – ne mažiau kaip 8 valandos), mityba (reguliari ir visavertė), mokymuisi skirtos valandos (tiek mokykloje, tiek namie) ir poilsis – tiek aktyvus (būreliai, fizinės veiklos lauke, susitikimai su draugais, bendros veiklos su šeimos nariais, tiek pasyvus (nuobodžiavimas, savo hobio suradimas, laiko leidimas su naminiu gyvūnu ir pan.).

„Naršymas internete, kompiuteriniai žaidimai, serialų žiūrėjimas yra priskirtini prie pramogų. Jie neturi pakeisti poilsio ar būti jiems prilyginti, – paaiškina specialistė. – Sudarant dienos režimą, svarbu sutarti, kiek laiko kokiai veiklai skirsime. Su pradinukais galime kalbėtis apie kiekvienos dienos veiklas ir laikus, su paaugliais – apie savaitės, nes jie dažniausiai jau turi tam tikrų veiklų ir laiko planavimo įgūdžių. Svarbu laikytis nuoseklumo ir pastovumo numatant esminius dalykus: kada einama miegoti? Kada valgomi pusryčiai, pietūs, vakarienė? Kiek laiko per dieną ar savaitę skiriama pramogoms? Kiek laiko būtina kiekvieną dieną skirti judėjimui gryname ore?“.

Pirmiausia skatinu tėvus rodyti savo pavyzdį. Kaip galime reikalauti iš vaiko to, ko patys nedarome ar darome priešingai?

Rodyti savo pavyzdį

Psichologė Kristina Jievaitienė akcentuoja, kad moksleiviai didelę dalį dienos praleidžia mokykloje, tad, vaikui grįžus namo, normalu leisti jam atsikvėpti ir iškart nepulti prie namų darbų.

„Šiek tiek laiko sau vaikui bus naudinga ir leis jam vėliau efektyviau susikoncentruoti į namų darbus. Per tą laiką galima kartu papietauti, pasikalbėti, gal net pasnausti, – sako ji. – Pirmiausia skatinu tėvus rodyti savo pavyzdį. Kaip galime reikalauti iš vaiko to, ko patys nedarome ar darome priešingai? Pavyzdžiui, nesportuojame, o vaiką spaudžiame gyventi aktyviai. Natūralu, kad tokiu atveju vaikui kils klausimų, kodėl jis turi tai daryti, kils pasipriešinimas.“

Psichologė pataria daug kalbėtis su vaikais, kartu kurti ritualus, kurie būtų susiję su bendru aktyviu laiko praleidimu.

„Jei vaikas neturi šalia gyvenančių draugų, natūralu, kad jam vienam lauke leisti laiką gali būti nuobodu. Tad tokiu atveju tėvai turėtų padėti atžalai sugalvoti idėjų, drauge su juo leisti laiką aktyviai“, – pataria K. Jievaitienė.

Kristina Jievaitienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ligų pranašas

Visuomenės sveikatos ir gyvensenos medicinos specialistė Sandra Kapeliorienė atkreipia dėmesį, kad moksleivio dienos režimas turi didelę įtaką jo psichologinės ir fizinės sveikatos stiprinimui.

„Įtempta protinė veikla ir didelis mokymosi krūvis veikia moksleivių psichiką. Jei dar trūksta laiko miegui ir poilsiui gryname ore, sumažėja fizinis aktyvumas, vaiko organizmas patiria didelį stresą. Tokiai būklei tęsiantis ilgiau, gali atsirasti neurotinio pobūdžio sutrikimų, vėliau pereinančių į klinikinius. Todėl tinkamas dienos režimas būtinas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, – pabrėžia ji. – Vaikams būtina skirti pakankamai laiko poilsiui, nes jo metu dingsta nuovargis ir grįžta darbingumas. Atliekant namų darbus, jaunesniems moksleiviams kas 20–25 minutes, o vyresniems kas 35–40 minučių rekomenduojama daryti pertraukėles, jų metu pajudėti. Labai svarbu skirti laiko miegui – moksleivis turėtų miegoti 40 proc. paros laiko. Nemaža dalis tyrimų įrodė, kad dėl miego trūkumo vaikams atsiranda problemų, susijusių su atmintimi ir žinių įsisavinimu. Miego trūkumas turi neigiamos įtakos ir imuninei sistemai. Todėl svarbu išsimiegoti kokybiškai, prieš miegą nežiūrėti televizoriaus, nenaršyti telefone.“

Pasak S. Kapeliorienės, į moksleivio dienotvarkę būtina įtraukti buvimą gryname ore. Pašnekovės teigimu, 1–4 klasių moksleiviams rekomenduojama lauke būti 3–3,5 valandos per dieną, 5–8 klasių – 2,5–3 valandas, o 9–12 klasių moksleiviams – 2–2,5 valandos per dieną.

„Pasyvi veikla ir ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus gali sukelti vaikams įvairių sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, galvos, raumenų ir kaulų sistemos ir nugaros skausmų, didesnį nervingumą, dirglumą, depresiją. Tad būtina skatinti fizinį aktyvumą“, – paaiškina specialistė.

Sandra Kapeliorienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Būtina ir padykinėti

Psichologė V. Malinauskaitė pastebi, kad jei vaikai turi kiemo draugų, jie patys išbilda į lauką su jais susitikti. Todėl labai naudinga atžalas skatinti turėti bičiulių ir patiems tėvams su vaikais ką nors įdomaus nuveikti lauke.

„Paaugliai gali būti linkę užsisėdėti namie, tad verta juos kviesti bendroms veikloms lauke: eiti kartu pasivaikščioti, sportuoti. Paaugliai iš esmės yra labai pragmatiški, jiems svarbu žinoti, kokios naudos turės iš tam tikro veiksmo. Jei juos sudominsite ir įtikinsite, kad veikla bus naudinga jų išvaizdai, kūnui, puikiai savijautai, geriems santykiams ir kitiems jiems svarbiems dalykams, greičiausiai sutiks prisijungti, – tikina specialistė. – Būti lauke yra naudinga visam žmogaus kūnui ir jo sistemoms – kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, žmogaus psichikai. Judant lauke, organizmas gamina daug įvairių svarbių hormonų, kurie mažina riziką susirgti II tipo diabetu, depresija ir kitomis ligomis. Svarbu tai, kad jaunesnio amžiaus vaikai mokosi stebėdami tėvus, tad rekomenduojama ir patiems tėvams laikytis sveiko dienos režimo.“

Pasak V. Malinauskaitės, vaikui svarbu turėti laiko ir padykinėti. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau tokio laiko jis turi turėti.

„Dykinėjimas yra puikus tuo, kad kelia nuobodulį. Tada vaikas supranta, kad kiti neprivalo visą laiką jo linksminti ir jis pats gali save užimti. Nuobodulys skatina pačiam atrasti ką nors naujo, kurti. Jei 6–7 metų pradinukas dar neįpratęs susigalvoti sau įdomių veiklų, jis gali turėti tokio laisvo laiko apie 15–20 minučių, vėliau palaipsniui jį didinant maždaug iki valandos, – paaiškina specialistė. – Paaugliai paprastai jau patys moka puikiai susiorganizuoti laiką, nes nori ne išlaikyti tėvų dėmesį, o kaip tik nuo jo pabėgti, atsiriboti.“

Atidžiai: svarbi režimo dalis yra reguliari mityba, nes vaikas ne visada gali suprasti, kad jis jau išalkęs. / pixabay.com, pexels.com nuotr.

Būrelių gali būti per daug

Prasidėjus mokslo metams, vaikai pradeda lankyti ne tik mokyklą, bet ir būrelius. Vis dėlto užklasinės veiklos gali būti per daug. Kiek būrelių vaikas gali lankyti ir kiek jiems laiko skirti, kad nepervargtų? S. Kapeliorienė pataria vaikų pernelyg neapkrauti būreliais.

„Auginu beveik devynerių metų dukrą ir niekada nesivaikau madų, kad vaikas turi lankyti daugybę būrelių vienu metu. Pernai rudenį mano dukra pareiškė, kad trijų šokių treniruočių per savaitę jai per daug, nes nėra laiko pažaisti su draugais – po jų iškart tenka sėsti prie namų darbų. Taip pat pastebėjau, kad dukrai pradėjo atsirasti įvairiausių sveikatos bėdų, tad krūvį sumažinome, – atskleidžia ji. – Tėvai dažnai bando per vaiko veiklas įgyvendinti savo pačių svajones. Tačiau moksleiviui užtenka vieno ar dviejų būrelių, jei jis nori juos lankyti ir gerai jaučiasi tai darydamas.“

V. Malinauskaitė pritaria, kad svarbiau ne tai, kiek būrelių vaikas lanko, o ar jis pats į juos nori eiti. Pasak jos, lankyti derėtų tiek būrelių, kiek jų netrukdytų mokslui, poilsiui ir svarbiems susitarimams namie atlikti (tarkime, pasirūpinti kate). „Pradinukams ypač svarbu lankyti kuo įvairesnius būrelius. Visiškai natūralu, kai 7–11 metų vaikai išbando daugybę būrelių ir kai kuriuos jų atsisako lankyti, nes šiuo laikotarpiu jie bando išsiaiškinti, kas patinka ir sekasi labiausiai, – paaiškina ji. – Labai svarbu, kad tėvai įsiklausytų į vaiko poreikius, o ne per jį stengtųsi įgyvendinti savo nerealizuotas svajones. Jeigu vaikas nuoširdžiai norės lankyti kokį nors būrelį, ta veikla jam taps malonumu ir aktyviu poilsiu, nors ir teks įdėti pastangų viską suderinant. Jei vaikas lankys būrelį tik todėl, kad to nori tėvai, jam tai bus sunkus darbas ir pasijus pavargęs. Grįžusiam iš tokio būrelio vaikui reikės kur kas daugiau laiko poilsiui ir atsigauti.“

Poilsis: labai svarbu skirti laiko miegui – dėl miego trūkumo vaikams atsiranda problemų, susijusių su atmintimi ir žinių įsisavinimu. / pixabay.com, pexels.com nuotr.

K. Jievaitienė pastebi, kad daug kas priklauso nuo paties moksleivio ir jo gebėjimų. Jei lėtesnį ir ramesnį moksleivį tėvai spaus tris keturis kartus per savaitę lankyti būrelius, jis gali labai išvargti. Tačiau aktyvesniam vaikui tokia dienotvarkė gali patikti.

„Du trys būreliai per savaitę, suderinus tinkamą poilsio laiką, yra normalu. Tačiau jei prastėja vaiko mokslo rezultatai, jo savijauta, miegas, pradeda dažnėti ginčų namuose, viso to priežastis gali būti  netinkamas dienos režimas, kuris vaikui per sunkus, – sako ji. – Šiais laikais daugelio vaikų dienotvarkė išties yra perkrauta, o nuo to kenčia emocinė savijauta ir santykiai. Tad būtina atžaloms būrelius rinkti pagrįstai, atsižvelgiant į tikruosius vaiko poreikius.“