Naudos ir žalos svarstyklės

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vestibiulio kavinėje gaudė kavos aparatas, nosį kuteno malonus ruošiamos kavos kvapas. „Atleiskite, konsultavomės dėl naujagimio širdies“, – atsiprašydamas dėl kelių minučių vėlavimo šyptelėjo Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies nepakankamumo chirurgijos sektoriaus vadovas gydytojas širdies chirurgas dr. Ramūnas Bolys.

Skaičiuojama, kad iš 1 000 naujagimių 6–8 mažyliai gimsta su mažesne ar didesne širdies yda. Naujagimių širdelės Kauno klinikose neoperuojamos, jie vežami į Vilniaus Santaros klinikas. R. Bolio pacientai – suaugusieji, kurių širdys pavargo.

„Dažnai atsiduriame smaigalyje, kai bandome susigrąžinti žmones, kurie be mūsų pagalbos išeitų. Kartais beviltiškais atvejais, kai, pagal mokslinės literatūros duomenis, turėtume visas teises stabdyti gaivinimo priemones, peržengiant ribas, nekreipiant dėmesio, o darant kažką daugiau, nei standartiškai galima padaryti, pavyksta išgelbėti gyvybę. Turime labai gražių pavyzdžių, ir jie glosto dūšią. Mes gelbstime žmones. Pasiimame, atrodo, beviltiškus pacientus, kurie gaivinami, ir kito kelio nėra. Iš 100 išgelbėjame kad ir vieną, ir tai labai gerai. Jei gydymo metodas padeda bent vienam, vadinasi, jis naudingas. Tai labai dideli pinigai, bet ar galima įkainoti gyvybę?“ – filosofiškai pokalbį pradeda R. Bolys.

Gydytojas tuoj pat priduria, kad negalima sakyti, jog operacijos sėkmė priklauso tik nuo chirurgo. Tai priklauso nuo visų grandžių. Anot R. Bolio, chirurgija, kaip metodas, kelia pačią didžiausią riziką pacientui. Tai chirurginė intervencija, todėl rizika – nemaža.

„Filosofiškai žiūrint, gydymo metodo tikėtina nauda turi būti didesnė už potencialią žalą. Taip, chirurgija yra potenciali žala. Tačiau, jei tikėtina nauda yra didesnė už potencialią žalą, taikome chirurginį gydymo metodą. Čia tiesiog skaičiuojame riziką ir, jei rizika mažesnė, dirbame. Atmetamos visos emocijos, lieka tik matematinis skaičiavimas“, – tęsia kardiochirurgas.

Dar viena operacijos, kai pavargsta širdis, sėkmės dedamųjų – kokius gydymo etapus nuėjo pacientas ir kada jis atsidūrė pas chirurgą. Jeigu pas chirurgą žmogus ateina maksimaliai pasirengęs, t. y. gavęs gydymą, kurio jam reikėjo ir yra geriausios būklės, kokią, esant jo situacijai, galėjo pasiekti, operacijos rezultatas bus pats geriausias.

Akistata ir rezultatas

Viena didžiausių rykščių Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, – sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Šios ligos mūsų šalyje lemia daugiau kaip pusę visų mirčių. Kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia aterosklerozė, kuri daug metų gali progresuoti nepastebimai, todėl daugelis su šia liga akis į akį susiduria tik jai gerokai paūmėjus.

Iš 100 išgelbėjame kad ir vieną, ir tai labai gerai. Jei gydymo metodas padeda bent vienam, vadinasi, jis naudingas.

Nerijus artėjo link 40-ies, tačiau jaunas vyras neatrodė, kaip sakoma, pačiame jėgų žydėjime. Eidavo lėtai, dažnokai stabtelėdavo. „Nuo ten, kur palikdavau automobilį, iki darbo vietos – gal kokie 600 m. Kelis kartus turėdavau sustoti ir pailsėti. Galvojau, kad kažkas negerai, bet nemaniau, kad kas nors labai baisaus. Nepatiko tokia būklė, bet dar ir sniegą bandžiau kasti“, – apie sveikatą, iki patenkant į chirurgo R. Bolio rankas, pasakoja Nerijus.

Visiškai atsitiktinai vyras perskaitė straipsnį apie tai, kad daugiausia infarktų žiemą įvyksta slidinėjimo kurortuose. Šaltis ir fizinis krūvis, kai nuo šalčio kraujagyslės susitraukusios, o dėl fizinio krūvio širdis labiau apkrauta, yra pačios idealiausios sąlygos infarktui.

„Perskaičiau tekstą ir iš karto paskambinau kardiologei, papasakojau, kaip jaučiuosi. Liepė skubiai važiuoti į priimamąjį“, – tęsia vyras. Nerijus ne iš karto, bet jau kitą dieną sėdėjo gydytojos kabinete. Sprendimas atidžiai ištirti širdį nesikeitė. Kardiograma akivaizdžiai rodė, kad kažkas negerai.

Paskirtas širdies kraujagyslių zondavimas atskleidė, kad šio gydymo metodo neužteks. Anot Nerijaus, viena kraujagyslė buvo užsikimšusi 100 proc., kitos dvi – maždaug 90 proc.

Artėjame prie momento, kai širdies transplantacija jau bus istorija.

Kai patenki į gydytojų rankas, nebelieka laiko galvoti apie tai, kaip blogai ar gerai, sunku ar lengva, baisu ar nebaisu. Guliesi ant operacinio stalo, ir, žiūrėk, jau po viskam. Tik baltu pleistru užklijuotas randas ant krūtinės neleidžia pamiršti, kad šį tą teko patirti. Lieka ir klausimas – kodėl, į kurį atsakyti pavyksta ne visada.

Šiandien Nerijus jau ramiai kalba apie operaciją. Jam buvo šuntuotos trys kraujagyslės. Ar pasikeitė gyvenimas? Nerijus linksi galvą. Ne tik todėl, kad nebereikia stabtelėti ir pailsėti einant į darbą. Pasikeitė požiūris į save, rūpinimąsi savimi, laisvalaikį, maistą.

Išgyvenamumas ir liga

Nerijaus sveikatos būklę gydytojai pavadino tiksinčia bomba. Dažnai šios ligos – sunkiai pastebimos ankstyvoje stadijoje, o pažengusi liga pasireiškia infarktu ar insultu, kurie gali turėti didelę įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui ir sveikatai.

„Tiksinčių bombų gali būti ir esant mažesniems kraujagyslių susiaurėjimams. Kartais pacientas apie tai, kad turi sveikatos problemų, gali nieko nežinoti iki pirmo karto, kai kažkas atsitinka, o kardiologai jau zondavimo metu mato didžiulių pakitimų. Organizmas prisitaiko. Mūsų organizmo kraujagyslės pavaduoja viena kitą. Jei vienoje kažkas progresuoja, kita pradeda labiau aprūpinti krauju reikiamą zoną. Žmogus gali nieko nejausti, o vieną gražią dieną jį staiga pakerta infarktas, ir toliau – jau kaip Dievas duos“, – ligos slapukės braižą aiškina R. Bolys.

Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Tokių tiksinčių bombų kaltininkės gali būti ne tik širdies kraujagyslės. R. Bolys atkreipia dėmesį ir į vožtuvus. Gali būti, kad, esant vožtuvų patologijai, žmogus jaučiasi gana neblogai. Jei tik ima jaustis prasčiau,  pakoreguoja gyvenimą pagal savo galimybes ir sako, kad viskas gerai. Tačiau iš tiesų liga jau progresuoja.

„Sunku pasakyti, nuo ko priklauso, kada jis kaip sniego rutulys nusiridens nuo kalno. Todėl nereikia ignoruoti net ir mažų simptomų. Reikėtų išsiaiškinti – kodėl jie jaučiami, kur jų priežastys“, – susirūpinti ragina kardiochirurgas.

Jis tęsia, kad medicina šiuo metu orientuota į ligų gydymą. Gydant ligas iš esmės vejamasi pakitimus, kurie jau įvykę žmogaus organizme, juos bandoma koreguoti, tvarkyti, užtikrinti išgyvenamumą, bet tai nesumažina susirgimų skaičiaus.

„Išgyvenamumas sergant širdies ligomis, sakyčiau, gerėja. Kalbame apie vidutinio amžiaus ilgėjimą, apie tai, kad žmogus išlieka ilgiau darbingas, tačiau dėl to ligų nemažėja. Ligos atsiradimas yra susijęs su profilaktika, gyvenimo būdu, su genetikos pakitimais“, – aiškina R. Bolys.

Padovanota ramybė

Pagrindiniai kraujagyslių ligų sukėlėjai, kuriuos patys galime koreguoti, – žalingi įpročiai: rūkymas, dažnas ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Taip pat – netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nutukimas, cukrinis diabetas, psichinis ir socialinis stresas, paveldimumas. Kol galiausiai apibendrinta diagnozė smogia – širdies nepakankamumas.

Kaunietė Ona šypteli: netrukus minės 78-ąjį gimtadienį. Gyvenime nerūkiusi, alkoholį vartojusi tik ypatingomis progomis. Šypsodamasi purto galvą – laikotarpio prieš metus nelabai norinti prisiminti. Prieš pat gimtadienį moteriai buvo atlikta sudėtinga širdies operacija. Juokiasi, jog praėjusioms Velykoms išsipuošė galvodama, kad jos jai paskutinės.

„Visada atrodė, kad esu geros sveikatos, stipri, energinga. Tokius komplimentus girdėdavau ir iš aplinkinių. Na, žinoma, mano amžiui būdingų negalavimų buvo – kiek didokas kraujospūdis, retkarčiais širdį sudiegdavo. Tačiau situacija keitėsi. Kai nustatė, kad visa gyvenimą gyvenau su širdies yda, išsigandau. Buvo diagnozuota širdies kardiomiopatija“, – pasakoja moteris.

Hipertrofinė kardiomiopatija – kai širdies raumuo sustorėja ir sukelia kairiojo skilvelio kraujo išstūmimo funkcijos sutrikimą. „Ligos etiologija nežinoma. Gal atsiranda genų pokyčių. Kai kurios kardiomiopatijos gali išryškėti ankstyvoje jaunystėje, o yra žmonių, kurie, sirgdami kardiomiopatija, nugyvena visą amželį ir miršta nuo kitos ligos“, – vis dar mįslingą širdies ydą apibūdina kardiochirurgas.

Kai pirmą kartą neteko sąmonės, Ona bėdą suvertė skiepams nuo COVID-19 ligos – esą greičiausiai tai šalutinis vakcinos poveikis. Po antrojo sąmonės netekimo moterį prižiūrinti kardiologė paragino vienai niekur neiti.

„O ir vaikščioti buvo vis sunkiau. Būdavo, prieinu prie perėjos ir, sustojus automobiliams, skuodžiu, kiek tik galiu greičiausiai. Tas mano greičiausiai jums atrodytų juokingai, o aš, perėjusi gatvę, dar stoviu, kol atsikvėpuoju, pasiilsiu, ir tik tada koja už kojos mėginu eiti toliau“, – pasakoja Ona.

Operacijos metu kardiochirurgai, galima sakyti, mechaniniu būdu nugremžė sustorėjusią širdies dalį, sutvarkė vožtuvų defektus. Pooperacinis laikotarpis nebuvo lengvas. Ona turėjo susitaikyti, kad mėgstamą veiklą – sodininkystę – teks atidėti kone metams.

Moteris neslepia operacijos labai bijojusi. „Operacijos išvakarėse buvau viena palatoje, kai atėjo chirurgas. Prisipažinau, kad bijau. Jis pritarė: būtų keista, jei nebijočiau. Žinote, kažko tokio labai drąsinančio jis lyg ir nepasakė, bet aš po mūsų pokalbio pasijutau gerokai ramesnė. Nesitikėjau, kad tas gydytojo apsilankymas taps vidine atspirtimi“, – R. Bolio vizitą prisimena jo pacientė.

Pamatyti žmogų

Chirurgo vizitą prieš operaciją pacientas dažniausiai priima kaip galutinį patvirtinimą, kad tai, kas numatyta, tikrai įvyks. Dar kartą išklauso operacijos planą, atsako į kelis kontrolinius klausimus, ir, regis, tiek. Tačiau šis pasimatymas su žmogumi, kuris liesis prie širdies, neretam yra nepamirštamas.

R. Bolys pritilo prieš atsakydamas, ką vizitas pas pacientą reiškia pačiam chirurgui. „Ko gero, daugiausia reikia profesinio įvertinimo. Ką matau? Kiek tas žmogus yra trapus dėl amžiaus, gretutinių ligų. Visa tai turi matyti ir, vertindamas tai, gali pasirinkti šiek tiek mažėlesnę intervenciją, gal nedaryti visos korekcijos, kurią norėtum padaryti, bet gal tai, ką padarysi, tam žmogui bus optimalu ir geriau. Tas vizitas iš vakaro – ne tik pasakyti žmogui, kad rytą jį operuosime, ką planuojame daryti, kokia rizika, ką mes galėtume padaryti. Bendraudamas bandai išsiaiškinti, kaip jis gyvena, kur gyvena, kokia jo gyvenimo aplinka. Galų gale, išoperavę žmogų turėsime išleisti namo. Turime žinoti, kas jo laukia namuose. Kokios paramos jis sulauks iš aplinkinių, giminių“, – pasakoja kardiochirurgas.

Anot jo, chirurgai atlieka santykinai trumpą epizodėlį gydydami žmogų. Parvažiavęs namo jis turės gydytis pats. Kaip jis toliau gyvens? Ar galės užsitikrinti vizitus pas šeimos gydytoją, kardiologą? Vyresnio amžiaus žmonės, neturintys artimųjų paramos namuose, kartais paliekami šiek tiek likimo valiai, kol kas nelabai yra pagalbą jiems užtikrinančios sistemos.

„Kažkur nuošaliame kaime gyvenanti 80-metė, kurios vaikai uždarbiauja užsienyje, vyras miręs, – kiek ji galės dėmesio skirti sau? O jei autobusas iki artimiausio centro, kuriame yra gydymo įstaiga, arba iki Kauno klinikų pas kardiologą važiuoja kartą per dieną? Kiek ji galės savimi pasirūpinti? Kiek ja galės pasirūpinti šeimos gydytojas? Ar galės šeimos gydytojas važinėti pas ją į kaimą apžiūrėti, aplankyti, vaistų išrašyti, pakoreguoti gydymą? Ar jis tam turės lėšų, laiko? Per tą vizitą iš vakaro ir bandai kažkaip sugaudyti tuos visus galus“, – šypteli R. Bolys.

Visuomenės pareiga

Nors širdies nepakankamumo diagnozė gali skambėti baugiai, tačiau ši liga yra gydoma, svarbu laiku kreiptis į kardiologą. Tinkamai prižiūrint ir gydant širdies nepakankamumą galima gyventi visavertį gyvenimą.

„Artėjame prie momento, kai širdies transplantacija jau bus istorija. Širdies transplantacija, kaip gydymo metodas, reikalinga tada, kai širdies raumuo yra nusilpęs, nesugeba pumpuoti kraujo, tada atliekame donorinės širdies transplantaciją. Šiuo metu yra tokių įrenginių, sistemų, kurios pavaduoja širdį. Jas galima pavadinti dirbtine širdimi. Jos implantuojamos pacientams, kuriems nustatomas terminalinis širdies funkcijos nepakankamumas, ir jie gali gyventi su tuo įrenginiu. Žiūrint iš strateginės pusės, tokie pacientai gali laukti širdies transplantacijos, kol atsiras donoras. Ne paslaptis, kad dalis širdies transplantacijai registruotų pacientų, laukiančių donoro, jo nesulaukia. Jie miršta belaukdami. Pacientai su dirbtine širdimi donoro gali sulaukti“, – skirtumą pabrėžia R. Bolys.

Artėjame prie momento, kai širdies transplantacija jau bus istorija.

Gydytojas tiki, kad pacientams, kuriems dėl amžiaus jau yra kontraindikuotina širdies transplantacija, dirbtinė širdis galėtų padėti gana sėkmingai gyventi atsikračius širdies nepakankamumo požymių.

Deja, kol kas, anot kardiochirurgo, dirbtinės širdies ilgalaikiai rezultatai yra blogesni nei širdies transplantacijos. Todėl, jei galima, atliekama širdies transplantacija. Kitais atvejais dirbtinė širdis, dirbtinis skilvelis naudojami tam, kad pacientas sulauktų širdies transplantacijos.

„Technologijos juda į priekį. Kai dirbtinės širdies rezultatas bus geresnis nei širdies transplantacijos, šios transplantacijos iš esmės nebereikės. Tai jau gana netoli“, – įsitikinęs R.Bolys.

Ko gero, dažnai galima pasakyti, kad kardiochirurgija visuomenei yra nuostolinga. Taip gydomi dažniausiai nedarbingo amžiaus žmonės. Iš ekonominių pozicijų – nuostolinga. Tačiau, kardiochirurgo R. Bolio įsitikinimu, tai visuomenės prestižo reikalas, visuomenės mokestis tam žmogui tarsi sakant, kad mes tave gelbėjame nepaisydami, kiek mums tai kainuoja, mes esame visuomenė, kuri turi padėti tam, kuris  skriaudžiamas, kuris serga. Tai visuomenės pareiga.