Išgyveno 14 mėnesių

„Mano tėtis rūkė kaip pašėlęs, – pasakoja vilnietė Eglė. – Kartais man atrodydavo, kad jis net miega su cigarete lūpose.“ Kai dukra jį prašydavo liautis rūkius, tėvas teigdavo nepažįstąs nė vieno, kuris nuo rūkymo susirgo. „Tėtis nuolatos kosėdavo, ypač rytais, sunkiai, su karkalais. Bandydavau jį nuvesti pas gydytoją, bet jis tik modavo ranka“, – sako moteris.

Pas gydytoją vyras leidosi nuvežamas tik tuomet, kai pakilo temperatūra ir jos nesisekė numušti dvi savaites. Specialistai jam nustatė išplitusį plaučių vėžį. „Tačiau ir tuomet jis netikėjo, kad serga, – prisimena Eglė. – Gydytojai skyrė vaistų. Iš pradžių vienų, paskui kitų. Buvo pagerėję, net pamanėme, kad jis pasveiks, bet paskui vėl ėmė blogėti, ir, praėjus keturiolikai mėnesių po diagnozės nustatymo, tėtis mirė.“ 

Agresyvi liga

„Lietuvoje kasmet naujai nustatome 1 500 plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 1 100 – vyrams. Jiems ši liga – dažniausia mirties priežastis iš visų onkologinių ligų, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovas prof. Skaidrius Miliauskas. – Didžiajai daugumai ligą sukelia tabako rūkymas, kitiems – oro tarša. Įtakos turi ir paveldėjimas.“

Plaučių vėžį svarbu nustatyti kuo anksčiau, nes nuo to priklauso gydymo sėkmė. Todėl išsivysčiusios pasaulio valstybės pradeda diegti ankstyvos patikros programas. Rizikos grupei priskiriami žmonės nustatytu laiku kviečiami pasitikrinti plaučius.

„Pavyzdžiui, amerikiečiai tiria 50–75 metų vyrus, kurie rūkė 30 pakmečių (15 metų maždaug po du pakelius cigarečių per dieną). Ši programa per trejus metus padėjo penktadaliu sumažinti mirtingumą“, – teigia profesorius.

Panašios patikros programos pradedamos ir Europoje – Olandijoje, Belgijoje. Prof. S. Miliauskas mano, kad neišvengiamai ji turės atsirasti ir pas mus.

Ši programa būtina dėl to, kad nėra jokių būdingų simptomų, kurie anksti parodytų, kad žmogus serga, todėl daugeliui liga nustatoma per vėlai, kai sunku padėti.

Apmaudu, kad dėl COVID-19 pandemijos tapo sunkiau patekti pas šeimos gydytojus, dalis gydytojų saviizoliacijoje.

Profesoriaus teigimu, dabar, kol nėra programos, nustatyti ligą galėtų padėti krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas, kurį kiekvienas vyresnis kaip keturiasdešimties metų žmogus turi atlikti kartą per metus. Deja, šie tyrimai nėra tvarkingai atliekami netgi rūkantiems.

Diegiamos technologijos

Prof. S. Miliauskas sako, kad ligonio gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir vėžio ląstelių savybių, nes skirtingi žmonės gali sirgti skirtingu plaučių vėžiu. Esant pradinių stadijų vėžiui, jį galima pašalinti operuojant arba spinduliais. Daug tokių ligonių turi šansą pasveikti. Jei liga nustatoma išplitusi arba nustatomas pradinių stadijų, bet agresyvesnis plaučių vėžys, o toks būna maždaug 15 proc. atvejų, skiriamas arba sisteminis gydymas vaistais, arba sisteminis gydymas kartu su spinduline terapija.

Vis rečiau plaučių vėžiu sergantys pacientai gydomi vien chemoterapija, mat dabar yra naujų vaistų. Pavyzdžiui, jeigu ligoniui nustatomas išplitęs vėžys ir jį sukėlusi tam tikrų genų mutacija, skiriama vaistų, kurie vadinami taikinių terapija. Šie vaistai veikia tik vėžio ląsteles ir dėl to neturi tokių sunkių šalutinių poveikių, kokius sukelia chemoterapija.

Jei ligoniui netinka taikinių terapija arba šie vaistai nustojo veikti, gydytojai gali skirti imunoterapiją. Šie vaistai „išmoko“ imunines ląsteles atskirti vėžio ląsteles, nes pastarosios „apsimeta“ geromis ląstelėmis. Imunoterapija skiriama viena arba kartu su chemoterapija. Pacientai gydymą taikinių terapija ir imunoterapija toleruoja daug geriau nei chemoterapiją, nepageidaujami poveikiai būna kitokie. Ja gydomi žmonės gyvena ilgiau ir kokybiškiau.

„Viena plaučių vėžiu serganti pacientė Lietuvoje gyvena jau dešimt metų. Jei ji nebūtų gydoma šiais vaistais, jos pabaiga jau seniai būtų buvusi fatali“, – teigia profesorius ir priduria, kad taikinių ir imunoterapiniai vaistai Lietuvos ligoniams kompensuojami. Ilgainiui jų bus pradėta kompensuoti dar daugiau, ypač patvirtinus naujus vėžinių ląstelių taikinius.

Ką daryti, jei įtari, kad sergi?

„Žmones, kuriems įtariama, kad gali sirgti ar serga plaučių vėžiu, specialistai priima greičiau, jiems yra parengti vadinamieji „žalieji koridoriai“ – nereikia laukti bendrose eilėse, nes plaučių vėžys greitai plinta. Vis dėlto apmaudu, kad dėl COVID-19 pandemijos tapo sunkiau patekti pas šeimos gydytojus, dalis gydytojų saviizoliacijoje“, – sako profesorius, tačiau pabrėžia, kad tikrintis vis tiek reikia. Deja, neretai žmonės vengia gydytojų, kažko laukia, nors šitaip elgtis nereikėtų.

O tam, kad nesirgtume ir galbūt nereikėtų kreiptis į specialistus, pulmonologas pataria nerūkyti, nebūti ten, kur rūkoma, ir užterštoje aplinkoje. Dirbantiems kenksmingoje aplinkoje laikytis saugumo taisyklių.