„Tikimės artimiausiu metu turėti galutinį sprendimą, nes šioje situacijoje labai svarbu įvertinti koronaviruso situaciją šalyje, sergamumą ir mirštamumą, kurį stebime kiekvieną dieną. Tai labai svarbūs aspektai ir į juos būtina atsižvelgti priimant tokius sprendimus“, – trečiadienį LRT radijui sakė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Anot jos, svarstomi įvairūs galimi sprendimai, vertinami kiekvieno jų privalumai ir trūkumai.

Pirmadienį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pranešė, kad Lietuvoje registruoti pirmieji du neįprastų kraujo krešulių atvejai žmonėms, paskiepytiems „AstraZeneca“ vakcina.

Trombocitopenija su tromboze, būtent sagitalinio sinuso tromboze – sagitalinis sinusas yra labai stambi galvos smegenų vena – buvo du atvejai.

„Trombocitopenija su tromboze, būtent sagitalinio sinuso tromboze – sagitalinis sinusas yra labai stambi galvos smegenų vena – buvo du atvejai. Abu atvejai jauniems žmonėms – 27 ir 30 metų“, – sakė ji.

R. Pilvinienės teigimu, vienas žmogus jau pasveiko, kitas – dar gydomas ligoninėje.

Vaistų kontrolės tarnybos atstovė taip pat teigė, kad balandį registruoti dar keli trombozės atvejai.

Europos vaistų agentūra (EVA) balandžio pradžioje pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis.

Anot EVA, „AstraZeneca“ vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse. Tačiau jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas šia vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.