Pakanka ultragarso tyrimo
„Tokiems paviršiniams navikams įvertinti pakanka ultragarso tyrimo: svarbu, kad žmogus nedelstų ir ateitų pas gydytoją. Laiku nustačius sarkomą, žymiai geresni gydymo rezultatai“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytojas pilvo chirugas dr. Rimantas Baušys.
„Esu kaimo vaikas, neprisižiūrintis, nekreipiantis dėmesio į save – pakinklyje atsiradusį guzelį turėjau keletą metų. Žmona juokaudama sakydavo, kad „vėžį“ nešiojuosi. 2014 m. guzelis staiga pradėjo augti, cepelino dydžio auglys ėmė trukdyti, blauzda nebetilpo kelnių klešnėje. Nuvažiavau Utenoje pas chirurgą, padarė biopsiją. Kai atėjo atsakymas, išrašė siuntimą pas onkologus. Taip atsidūriau Vilniuje, pas onkologus Joną Reklaitį, Gintautą Barštį, kurie pasakė – piktas tavo navikas, reikia šalinti“, – pasakoja 61 m. amžiaus Edmundas Leišis.
Po operacijos vyrui buvo atliekama chemoterapija – kas savaitę jam teko važiuoti šiam gydymui į Vilnių. Dėl to vyras uteniškis pas gydytojus onkologus sostinėje sako lankęsis 50 kartų.
„Viskas sugijo, visus gydymus pakėliau gerai. Tiesą sakant, nesu pratęs skųstis, tad, kai šalutiniai chemoterapijos poveikiai darydavosi sunkiai pakeliami, galvodavau pozityviai, kad netrukus pagerės“, – E. Leišio teigimu, bendrosios praktikos slaugytojos visada patardavo paprastų dalykų, kurie pagerindavo savijautą.
Pasak jo, gydymo metu būta ir komplikacijų,
„Pasakiško gerumo ir empatijos gydytoja radioterapeutė dr. Rita Steponavičienė, su kuria teko bendrauti vėliau, kai tarp chemoterapijos kursų įsiterpdavo spindulinė terapija. Man pasiskundus, kad vargina spindulinio gydymo komplikacija, gydytoja tiesiog padavė puikaus tepalo ir netrukus oda nurimo. Ramiai gyvenau toliau, žinoma, tikrinausi. Po pusantrų metų – tyrimai geri, dar po dviejų metų onkologų išvada buvo – sveikas“, – dalijasi prisiminimais ponas Edmundas.
Pajuto keistą šaltį
„Po septynerių metų, pasibaigus pandemijai 2022 m., pradėjau jausti keistą šaltį sėdmenyse. Nedelsdamas nuvažiavau tirtis: atliko kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją, padarė biopsiją. Tyrimų rezultatai parodė, kad liga atsinaujino kauluose, išplito po visą organizmą, metastazės praktiškai visuose vidaus organuose.
Vėl atsidūriau pas chemoterapeutus NVC, kur ir dabar tęsiu gydymą. Bandėme „raudoną“ chemiją, guldė į stacionarą – dieną naktį man lašino vaistus. Jaučiausi psichologiškai puikiai, juk visi pažįstami, visi savi, bet fiziškai buvo prastai, sveikata silpnėjo, bet po kurio laiko ir vėl atsigavau. Mano gydymas tęsiamas toliau – kai nėra pakankamo gydymo rezultato su vienais vaistais, paskiriami kiti“, – pasakoja E. Leišis.
Pasak jo, gydytojai suderino visus vaistus, atrinko dozes, skausmas buvo suvaldytas.
„Trumpai tariant – galima gyventi. Juk jau vienuolika metų gydausi. Žinoma, ne visus darbus galiu dirbti, jau reikia įvertinti savo jėgas, bet kaulai netrupa, skausmai valdomi. Visada galvoju, kad tik būtų pas mus daugiau tokių gydytojų, kuriems rūpi pacientas“, – apibendrina E. Leišis.
Pilvo ertmės navikai dažniausiai diagnozuojami vėliau – kai pradeda spausti aplinkinius organus, sukelia skausmus ar žarnyno nepraeinamumą.
Kiekvienas guzelis – sarkoma?
Pasak pilvo chirurgo R. Baušio, sarkomos dažniausiai atsiranda rankose ir kojose. „Antroje vietoje pagal dažnį – pilvo sritis, kur navikai gali formuotis skrandyje ar žarnyne. Rečiau pasitaiko retroperitoninės, liemens, galvos ar kaklo srities sarkomos. Jei navikas formuojasi galūnėse, pacientai dažnai jį aptinka patys, dar ankstyvos stadijos. Tuo metu pilvo ertmės navikai dažniausiai diagnozuojami vėliau – kai pradeda spausti aplinkinius organus, sukelia skausmus ar žarnyno nepraeinamumą“, – pastebi gydytojas.
„Minkštųjų audinių sarkomos skirstomos į daugybę tipų, o tai apsunkina tiek jų nustatymą, tiek gydymą. Geriausias diagnostinis metodas – magnetinio rezonanso tomografija, leidžianti tiksliai įvertinti naviko dydį, jo lokalizaciją bei santykį su aplinkiniais organais, kraujagyslėmis ir nervais. Jei reikia, papildomai atliekama kompiuterinė tomografija, o tam tikrais atvejais – pozitronų emisijos tomografija, ypač kai įtariamas mažas arba išplitęs navikas. Paviršinių navikų įvertinimui dažnai pakanka ir ultragarso tyrimo. Patarčiau labai paprastai – jeigu atsirado ir neišnyksta darinys, nedelsdami konsultuokitės su gydytoju“, – sako R. Baušys.
Lietuvoje kasmet nustatoma iki 150 naujų sarkomų atvejų. Žinoma daugiau nei 20 genetinių sindromų, susijusių su padidėjusia sarkomos rizika. Tačiau manoma, kad paveldimi atvejai sudaro mažiau nei 3 proc. visų sarkomų. Suaugusiems dažniau nustatomos liposarkomos, lejomiosarkomos ir nediferencijuotos pleomorfinės sarkomos, o vaikams – rabdomiosarkomos.
Svarbūs ir aplinkos veiksniai
„Sarkomų gydymas skiriasi priklausomai nuo jų tipo. Chirurginis gydymas – pagrindinis ir dažnai vienintelis potencialiai išgydantis metodas. Jei naviką galima pašalinti techniškai, chirurgija laikoma standartiniu suaugusiųjų minkštųjų audinių sarkomų gydymo metodu.
Laiku nustatyta diagnozė žymiai padidina sėkmingo gydymo tikimybę. Navikai, ypač galūnėse, dažnai pastebimi dar neturint jokių kitų simptomų. Visgi pasitaiko atvejų, kai pacientai delsia kreiptis, net kai navikas jau matomas ar apčiuopiamas, ir į gydytojus kreipiasi tik atsiradus stipriam skausmui ar komplikacijoms. Kartais dėl vėlavimo prireikia net galūnės amputacijos. Nors pradžioje navikas gali būti vos kelių milimetrų dydžio, jis gali išaugti iki 20 cm ir daugiau, jei laiku nesiimama veiksmų“, – sako R. Baušys.
Dauguma sarkomų atsiranda atsitiktinai, tačiau tam tikri aplinkos veiksniai ir genetiniai sindromai gali padidinti jų atsiradimo tikimybę. „Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – jonizuojanti spinduliuotė. Nors išorinė radioterapija gali padidinti minkštųjų audinių sarkomos riziką, bendra rizika išlieka nedidelė. Ypač svarbu žinoti, kad vaikystėje taikyta radioterapija, ypač turint genetinių polinkių, ženkliai didina riziką. Sarkomos gali išsivystyti po spindulinio gydymo dėl krūties ar galvos-kaklo navikų“, – sako NVC gydytojas.
Proveržio kol kas nėra
NVC gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Marius Strioga pastebėjo, kad sarkomų gydyme proveržio kol kas nėra: „Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog sarkomos – tai grupė navikų, kurių vieni geriau pasiduoda sisteminiam gydymui, pavyzdžiui, gimdos lejomiosarkomos, o kiti yra labai atsparūs įvairiam gydymui. Kalbant apie sarkomas, deja, kol kas tokio revoliucinio proveržio kaip plaučių ar inkstų vėžio gydyme – nėra. Pirma, tai yra retas navikas, antra – jo formų įvairovė apsunkina ir klinikinių tyrimų organizavimą. Jeigu tiriame visas formas vienoje grupėje – gali rezultatai neišryškėti, jeigu pradedi vykdyti atskiros formos sarkomos klinikinį tyrimą, bus per mažai pacientų.“
Gydytojo teigimu, šiandien sarkomų medikamentinio sisteminio gydymo pagrindas yra chemoterapija.
„Esant itin retų formų sarkomai, kai nustatoma konkreti genų mutacija, taikoma ir taikinių terapija. Tokiais gana retais atvejais, suradus atitinkamą gydymą, tikrai gauname gerą atsaką.
Ankstyva diagnostika svarbi sarkomai – kaip ir visiems piktybiniams navikams. Deja, sarkomos linkusios atsinaujinti. Kol liga neišplitusi, galima tenkintis chirurgija. Visų formų sarkomos pirmiausia šalinamos chirurgiškai“, – M. Striogos žodžiais, šis gydymas pagal poreikį derinamas su medikamentine bei spinduline terapija.
Pasak mediko, galimi atvejai, kai anksti nustačius ligą, galima ją pagydyti.
„Tik, žinoma, pas gydytoją žmogus turi ateiti anksti – raginu nebijoti kreiptis į gydytoją be reikalo ir išgirsti, kad nereikia jaudintis, kad čia tik – lipoma.
Kai šalutiniai chemoterapijos poveikiai darydavosi sunkiai pakeliami, galvodavau pozityviai, kad netrukus pagerės.
Bet jeigu atlikus ultragarso tyrimą arba kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją išryškėja piktybiškumo požymiai, tai kuo anksčiau aptikta liga, tuo didesnė tikimybė, kad gydymo rezultatai bus geresni ir ligą pavyks kontroliuoti, net jeigu liga ir rezidyvuos. O metastazavimo procesas gali išsitempti ir iki dešimtmečio.
Tačiau tokiais atvejais, kai pacientas ateina, kai dėl metastazių plaučiuose pradeda kosėti krauju, o atlikus tyrimus nustatoma sarkoma gimdos kūne ar kepenų raištyje, sunku kalbėti apie ilgus gyvenimo metus“, – pastebi M. Strioga.
Visos sarkomos yra agresyvūs, klastingi navikai.
„Jos iš karto pradeda plisti kraujo keliu ir formuojasi atokios metastazės. Viena jų „mėgstamiausių“ vietų – plaučiai. Deja, profilaktinių programų nėra, sarkomos gali atsirasti visur. Visiems suaugusiems rekomenduočiau kartą per metus ar pusantrų savo lėšomis pasidaryti vidaus organų echoskopiją. Tai būtų idealiausias būdas pastebėti ankstyvos stadijos kasos, inkstų vėžį, taip pat ir visas sarkomas, kurios gali vystytis vidaus organuose. Ant galūnių sarkomos matomos, čiuopiamos. Dažnai vyrai uždelsia kreiptis – vyrą išgąsdinti guzeliu ant blauzdos yra labai sunku. Daug argumentų vyrai suranda, kad neitų pas gydytoją dėl menko guzelio. O tas guziukas ilgainiui gali pridaryti didelių bėdų“, – įspėja M.Strioga.
Jis primena, kad gydytojas chemoterapeutas skiria gydymą pagal standartus.
„Daug vaistų nėra, daugelio sarkomų gydymo pagrindas – vadinamosios „raudonos“ chemijos. Tai medikamentai antraciklinų pagrindu. Po to prasideda „džiazavimas“: gydymas skiriamas priklausomai nuo šalutinių poveikių, paciento preferencijų, naviko tipo. Kartais ir pats pacientas pradeda blaškytis, kažkas pataria iš viso chemoterapijos atsisakyti, neva sarkomos nepasiduoda medikamentiniam gydymui. O navikas ir vėl recidyvuoja, vėl operuojame, ir pagaliau pradėjus chemoterapiją realiai pamatai, kaip naviko židiniai pradeda nykti.
Žinoma, gydymas yra agresyvus, turi šalutinių poveikių. Jeigu parenkama konkreti taikinių terapija – ji būna švelnesnė. Bet pirmos eilės gydymas yra agresyvus – juk navikas taip pat agresyvus“, – palygina medikas.
Kaip pastebi M. Strioga, vyksta klinikiniai tyrimai, tačiau iš imunoterijos buvo tikimasi daugiau.
Raginu nebijoti kreiptis į gydytoją be reikalo ir išgirsti, kad nereikia jaudintis, kad čia tik – lipoma.
„Paaiškėjo, kad imunoterapija „nesužibėjo“ gydant sarkomas. Įvairių formų sarkomų atsakas į gydymą labai skiriasi. Pasaulyje dirba specializuoti sarkomų centrai – JAV, Italijoje, Prancūzijoje – kur koncentruojamas didesnis skaičius sergančiųjų.
Tikiu, jog ateis progresyvus gydymas. Savo pacientus motyvuojame. Kai žmogus sako: „pavargau aš nuo tos chemijos“, visada skatinu susiimti, apsišarvuoti kantrybe ir sulaukti to progresyvaus vaisto. Dažnu atveju ir dabar turime vaistų, skiriame gydymą, stebime atsaką į gydymą. Mūsų dabartinio daugiadalykės onkologų komandos skiriamo gydymo tikslas ir yra, kad pacientai gyventų kuo ilgiau ir kokybiškiau“, – pabrėžia M. Strioga.
Naujausi komentarai