Pirmo tipo diabetu sergančių žmonių organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Pirmo tipo diabetas dažniausiai yra diagnozuojamas vaikams ir jaunuoliams. Antro tipo diabeto pažeistas organizmas nesugeba įsisavinti insulino. Žmonės, sergantys šia liga, negali panaudoti insulino, nors ligos pradžioje organizme jo būna net per daug. Sergančiojo organizmas insuliną gamina, tačiau dėl prastos mitybos, fizinio aktyvumo stokos tampa jam nejautrus arba jo trūksta. Apie 80 proc. sergančiųjų antrojo tipo diabetu yra nutukę.

Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, ligotumas cukriniu diabetu Lietuvoje nuo 2001 metų išaugo daugiau nei 3 kartus (2015 m. sirgo 1 iš 29 Lietuvos gyventojų, o 2001 m. – 1 iš 90). Nors sergamumo cukriniu diabetu rodiklis 2015 m. Kauno mieste yra sumažėjęs lyginant su 2014 m., tačiau ligotumo rodiklio tendencija išlieka didėjanti – nuo 2001 m., kaip ir visoje Lietuvoje, padidėjo 3 kartus. Lietuvoje 2015 m. cukriniu diabetu sirgo 116,9 tūkst. 20–79 m. amžiaus gyventojų. Dar 44,1 tūkst. sergančiųjų liga nediagnozuota, vadinasi, ir negydoma. Nuo cukrinio diabeto mirė 1741 žmogus. Iš viso mūsų šalyje yra 400 I tipo diabetu sergančių vaikų iki 14 m. amžiaus.

Cukrinis diabetas yra viena iš keturių prioritetinių neužkrečiamųjų ligų (širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, kvėpavimo takų ligos, diabetas), kurias identifikavo Pasaulio sveikatos organizacija. Cukrinio diabeto rizikos veiksniai yra tokie pat, kaip ir kitų neinfekcinių ligų: fizinio aktyvumo stoka, netinkama mityba, nutukimas. Vengiant diabeto, kartu galima išvengti ir kitų neinfekcinių ligų.

Jei pastebėjote, jog kankina silpnumas, besaikis troškulys, didėjantis alkis, prakaitavimas, širdies veiklos sutrikimas, padidėjęs jautrumas, nuovargis, negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį, suprastėjusi rega, susilpnėjo imuninė sistema, atsirado niežulys ar potencijos sutrikimų, reikėtų pasitikrinti, ar nesusirgote antro tipo diabetu.