Kaniterapijos asociacija, siekdama reglamentuoti terapinius III lygio užsiėmimus su specialiai paruoštais šunimis, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, norėdama sveikatai naudingas paslaugas įteisinti ir padaryti prieinamas visiems.

Užsienyje – populiaru

Kaniterapijos asociacijos prezidentės Jonaistės Jusionytės teigimu, kaniterapija yra plačiai taikoma daugelyje šalių. "Užsiėmimai su specialiai paruoštais šunimis, skirti terapiniams tikslams, yra plačiai vykdomi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Skandinavijoje. JAV šiuo atžvilgiu galima pavadinti kaniterapijos pradininke ir pirmūne. Vien "Therapy Dog International" organizacija vienija kone 25 tūkst. terapeutų", – pasakojo J.Jusionytė.

Kaniterapija yra reglamentuota ir kaimynėje Lenkijoje, kur taip pat įteisinta kaniterapeuto specialybė.

Pasak Kaniterapijos asociacijos prezidentės, kreipimusi į Sveikatos apsaugos ministeriją norima atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį. Šiuo metu į Sveikatingumo paslaugų rūšių sąrašą yra įtraukta tokia veikla kaip užsiėmimai su delfinais, masažai, vandens procedūros ir kitos terapijos.

Siekia įteisinti

"Lietuvos kinologų draugija žengė pirmuosius žingsnius, suorganizavus Lietuvoje kaniterapijos seminarus, tarpininkavo rengiant kitus mokymus. Kaniterapijos asociacija siekia tęsti šios veiklos įtvirtinimą. Lietuvoje jau yra pagal lenkų pavyzdį specialiai edukaciniams užsiėmimams parengti pirmieji šunys, jie Lenkijoje yra gavę sertifikatus. Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras aktyviai dalyvauja edukacinėse programose su šunimis. Jo atstovai lankosi mokymosi įstaigose, rengia bendrus užsiėmimus su vaikais", – teigia J.Jusionytė.

Anot jos, būtent vaikams labiausiai reikalingi tokie užsiėmimai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kaniterapija sumažina alergijos riziką, padeda hiperaktyviems ir socializacijos problemų turintiems vaikams.

Kaniterapijos užsiėmimai, anot J.Jusionytės, yra skirstomi į tris lygius ir apima švietimą, pasitelkiant šunis, užsiėmimus su šunimis bei terapiją.

"Šiuo metu Lietuvoje vykdomi pirmųjų dviejų lygių edukaciniai ir pažintiniai užsiėmimai, kuriems reglamentavimo nereikia, tačiau tam tikros nuostatos, taisyklės yra neišvengiamai reikalingos. Matome daugybę perspektyvų kaniterapiją taikyti gerokai plačiau, ypač terapiniais tikslais, pavyzdžiui, dirbant su negalią turinčiais vaikais. Suprasdami, kad sveikatos apsaugos srityje yra kur kas daugiau prioritetinių sričių, kurios reikalauja daug finansinių išteklių, mes nereikalaujame jokios paramos, tačiau norėtume, kad III kaniterapijos lygmuo būtų oficialiai reglamentuotas", – teigė asociacijos prezidentė.

Atidi atranka

Norėdami dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose ir susitikimuose, keturkojai pirmiausia turi išlaikyti socializacijos testą ir įrodyti savo paklusnumą.

"Šis reikalavimas yra labai svarbus. Dirbantys su žmonėmis šunys turi būti paklusnūs, draugiški, noriai bendrauti su vaikais, pasižymėti glaudžiu kontaktu su šeimininku. Apskritai tik pradėjus aktyvią veiklą, pamatome, ar keturkojis tinka užsiėmimams, todėl nemažai augintinių vėliau tiesiog atkrinta", – pasakojo J.Jusionytė.

Pasak jos, dažniausiai Lietuvoje šioje veikloje dalyvauja retriveriai, samojedai, mopsai. Susitikimuose su suaugusiaisiais – Rytų Europos ir vokiečių aviganiai.

Šunys ir šeimininkai privalo būti apmokyti, puikiai žinoti, ką daro, todėl bet kas su žmonėmis dirbti negali.

"Užsiėmimai su keturkojais vyksta įvairiai. Jei susitikimas organizuojamas su mažais vaikais, jiems skaitomos pasakos, vyresniems rodomos prezentacijos ar filmukai apie šunis, leidžiama bendrauti su gyvūnais gyvai. Vaikams stengiamės įskiepyti žinias apie saugų elgesį su keturkojais. Atėję į mokyklą ir darželį iš pradžių vaikams neleidžiame liesti gyvūnų. Tik supažindinę su jais, duodame sutikimą prieiti ir arčiau. Šitaip mokoma prie šunų nesiartinti, nepasiklausus šeimininkų", – kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, mokymosi įstaigose atvedami šunys padeda sukoncentruoti vaikų dėmesį į dėstomą medžiagą.

Gelbsti emociškai

Svetur kaniterapija, kaip tam tikra reabilitacijos forma, yra skiriama mediko, kuris yra susipažinęs su ligonio būkle ir diagnoze. Saviveikla čia – negalima.

Užsienyje šunys gali padėti pacientui, kamuojamam emocinių problemų. Pavyzdžiui, keturkojis psichologo kabinete gali pagelbėti lengviau išsipasakoti, stiprinti žmogaus pasitikėjimą savo jėgomis.

"Šunų terapija taikoma ir onkologiniams ligoniams. Sergantiems vėžiu žmonėms šunys tampa nedideliais motyvuotojais, kurie praskaidrina dieną. Keturkojai taip pat gali padėti atlikti tam tikrus pratimus, mokyti skirti spalvas, spręsti motorikos sutrikimo problemas. Veikti galima labai daug ką. O kartais keturkojui tiesiog užtenka ramiai gulėti ir būti šalia žmogaus", – pabrėžė J.Jusionytė.

Anot jos, Lietuvoje iki tokios veiklos vykdymo – dar toli, tačiau užsienyje ši veikla, kaip šalutinė gydymo priemonė, naudojama jau ilgą laiką.

Padeda vaikams

J.Jusionytė pasakojo, kad užsiėmimų su šunimis naudą patvirtina ir daugybė mokslinių tyrimų.  Žmonės, laikantys naminius gyvūnus, pasižymi mažesniu kraujo spaudimu, jie rečiau serga širdies ligomis.

Bendravimas su šunimis taip pat teigiamai veikia žmogaus emocinę savijautą. Tyrimai atskleidžia, kad bendraujant su šunimis mažėja žmonių streso lygis, o rezultatas ypač efektyvus būna terapijos seansų metu.

Atskirai visų tyrimų kontekste gali būti vertinami moksliniai darbai, kai buvo tiriama bendravimo su šunimis įtaka vaikams. Patvirtinta, kad vaikai, daug bendraujantys su šunimis, turi gerokai mažesnę galimybę susirgti alergijų formomis, susijusiomis su astmos atsiradimu. Yra nustatyta, kad užsiėmimai su šunimis padeda gerinti vaikų nuotaiką, didina jų dėmesio sutelktumą.

Taip pat bendravimas su šunimis padeda susitelkti ir koncentruotis hiperaktyviems vaikams. Tyrimais įrodyta, kad vaikai, kurie auga bendraudami su šunimi, yra labiau pasitikintys savimi, labiau empatiški bei linkę turėti daugiau hobių ir užsiimti tokia veikla kaip, pavyzdžiui, sportas.

Apie kaniterapiją

Pirmojo lygio kaniterapija (susitikimai su šunimis) – žmogaus susitikimui su šunimi konkretūs tikslai nėra užsibrėžiami. Svarbiausia tokių užsiėmimų metu – šuns ir žmogaus kontakto užmezgimas, teigiamai veikiantis emocijas.

Antrojo lygio kaniterapija (mokymasis su šunimis) – intensyvesnis bendravimas su šunimis, kurio metu šuo gali būti pasitelkiamas kaip mokymo priemonė (pavyzdžiui, mokomasi, kaip tinkamai elgtis su gyvūnais) arba motyvuojanti priemonė, mokantis kitų dalykų (šuns dalyvavimas mokymosi procese).

Trečiojo lygio kaniterapija (terapija, pasitelkiant šunis) – šuns dalyvavimas kompleksiniuose terapiniuose užsiėmimuose, siekiant iš anksto užsibrėžtų tikslų. Šuns vaidmuo užsiėmimuose priklauso nuo sprendžiamos problemos tipo. Bendravimas su šunimi skirtas žmonių psichiniams, emociniams, socialiniams bei kognityviniams gebėjimams stiprinti. Terapijos programa iš anksto aptariama ir suderinama su specialistais, dirbančiais su konkrečiu pacientu.