Specialiai dresuoti šunys neįgaliesiems gali suteikti neįkainojamą pagalbą. Jie padeda atlikti kasdienius darbus ir lankytis viešose vietose.

Brazilijoje gyvena daugiau nei 45 mln. neįgalių žmonių. Kai kuriems iš jų kasdienį gyvenimą lengvina specialiai dresuoti pagalbiniai šunys. Jie su šeimininku praleidžia visą laiką.

„Mano gyvenime atsiradus Todžiui viskas ima keistis į gera. Ir mūsų bendradarbiavimas yra abipusis. Jis padeda man, o aš parodau jam visą rūpestį, kurio jis nusipelno. Todis padeda atlikti daugelį dalykų – pakelti nukritusius daiktus, įjungti ir išjungti šviesas, ištraukti drabužius iš džiovyklės. Kasdieniai darbai man yra iššūkis ir tik negalią turintys žmonės gali suprasti, kodėl“, – sako Billy Saga.

Visų pirma šunį reikia dresuoti. Kruopštus darbas pradedamas, kai šuo dar visai jaunas. Vėliau pagal šuns charakterio bruožus ir gebėjimus jam parenkamas šeimininkas.

„Todis yra sargus, draugiškas, daug energijos turintis šuo, pradėtas treniruoti nuo pat ankstyvų jo gyvenimo dienų. Pasiekę norimą rezultatą nusprendėme, kad atėjo laikas ieškoti žmogaus, kuriam Todis galėtų padėti, pritaikyti visas išmoktas pamokas“, – sako šunų dresuotojas Leonardo Ogata.

Nors nauda, kurią gauna neįgalusis iš keturkojo pagalbininko, akivaizdi, Brazilijoje šunys vedliai vis dar nėra populiarūs. Šalies įstatymai smarkiai riboja neįgaliųjų lankymąsi viešose vietose kartu su lydinčiais šunimis. Šuns palyda gali būti skiriama tik akliesiems, šuo vedlys šalia gali būti restorane, ir viešajame transporte.

„Mūsų tikslas yra kovoti už neįgaliųjų teises naujų įstatymų priėmimą leidžiantį neįgaliesiems viešose vietose lankytis su specialiai dresiruotais šunimis. Tai labai svarbu, nes dabar neįgalieji negali gyventi visaverčio socialinio gyvenimo“, – sako L. Ogata.

Dresuotojas pasakoja, kad Brazilijoje gyvenantys neįgalieji yra diskriminuojami ir kova už jų teises šiuo metu svarbiausias jų uždavinys.