Kam reikalingos šventės

Psichologė Algina Šamonskienė, prieš įsisukant į šventinių rūpesčių sūkurį, pataria bent trumpam stabtelėti, atsipalaiduoti, įvertinti savo jėgas, viską pasverti ir išsiaiškinti, ko giliai širdyje patys norime, ko tikimės, padės kas nors visa tai įgyvendinti ar teks pasikliauti savimi.

"Šventės visų pirma turi sukelti geras emocijas, teigiamus pojūčius. Kaip būna, kai jos ateina? Apima gera nuotaika, jėgų antplūdis. Žmogus jaučiasi pakylėtas", – kalbėjo psichologė.

Juokaujama, kad švenčių niekada nebūna per daug ir per ilgų. Šiemet gruodžio pabaigoje–sausio pradžioje iš vienuolikos dienų net aštuonios bus šventinės.

Sukurta šventinė nuotaika bet kokiu atveju yra gerai. Šviesos, lemputės kelia nuotaiką, veikia savijautą.

"Vieni gali švęsti ilgai, vos ne ištisus metus, kiti linkę greičiau sugrįžti prie darbų. Penkios šventinės dienos be pertraukos, kaip šiemet bus, gal ir nemažai. Verta iš anksto susiplanuoti, ką malonaus veikti. Vieną dieną, pavyzdžiui, galima aplankyti draugus, kitą pabuvoti kurioje nors jums įdomioje ar širdžiai mieloje vietoje. Galiausiai galima nueiti pasižiūrėti filmą, juolab jei tai darote retai", – siūlė psichologė ir pridūrė, kad šventimas yra bendravimas, akiračio pakeitimas.

Per didelis krūvis

Atrodytų, negali būti sunku švęsti, tačiau kai kuriems žmonėms tai tampa labiau iššūkiu nei malonumu. Kodėl? Kaip sustoti ties riba, kurią kirtus Kalėdų stebuklo laukimas įneša daugiau sumaišties nei džiaugsmo?

"Neretai mes per daug susikoncentruojame į pačią šventę, labai daug iš savęs reikalaujame, užsibrėžiame pasiekti didžiulius tikslus, blogai paskirstome savo laiką. Skubame, stengiamės įtikti kitiems, norime juos pranokti, iki menkiausių detalių laikytis švenčių taisyklių. Pavyzdžiui, būtinai turite paruošti stalą, ant jo turi puikuotis dvylika  įspūdingų patiekalų, privalote spėti sutvarkyti namus ir juos išpuošti, išrinkti ir pripirkti krūvą dovanų, joms užsidirbti ir dar nuostabiai atrodyti, po švenčių – vėl tvarkyti namus. Prisiimame labai daug atsakomybės", – vardijo A.Šamonskienė.

Per visus reikalus ir darbus net nespėjame pasimėgauti šventėmis arba laiko, jėgų tam būna per maža. Todėl šventėms praūžus jaučiamės pavargę, negavus atlygio – pasimėgavimo, tampa liūdna, lieka tuštuma.

"Gerai, jeigu, ruošiantis šventėms, namiškiai pasiskirsto darbais, jie nebūna užkrauti vienam žmogui. Bendravimas, bendradarbiavimas pageidautinas ne tik per šventes, bet ir joms ruošiantis. Taip gims dar didesnė bendrystė", – akcentavo A.Šamonskienė.

Pakilią šventinę nuotaiką labai greitai gali pražudyti nuovargis, stresas dėl eilių prekybos centruose, problemų organizuojant šventę. Tokiu laikotarpiu žodį "reikia" būtų geriau keisti "norėčiau" ar pan.

"Vadovaujantis nuostata, kad kažką reikia, būtina padaryti, neretai užmirštami paprasčiausi norai. Siūlau įsiklausyti į save, ko pačiam labiausiai norisi", – patarė pašnekovė.

Įsiklausyti ir paleisti

Derėtų įsisąmoninti, kad šventė ir jos šventimas yra skirtingi dalykai. Šventė pati savaime teigiamų emocijų nesukelia, nuotaika priklauso nuo mūsų pačių nusiteikimo, motyvacijos.

Kaip sau padėti, ką daryti, jei šventinė nuotaika vis neateina arba pamažu prasmenga, dingsta vos pradėjus nuobodžius pasiruošimo šventei darbus?

"Jeigu nepatinka šurmulys ir žmonių susibūrimai, patarčiau vengti tokių situacijų, nebent veda beprotiškas smalsumas. Jeigu smalsu, vadinasi, žmogui reikia šurmulio. Kaip kam patinka, tas taip turėtų elgtis", – kalbėjo psichologė.

Anot jos, nereikėtų jaustis kaltam dėl savo nuotaikos, nusiteikimo, kad ir kaip būtų.

"Vienas gal mieliau Kalėdas sutiktų ramiai, sėdėdamas prie žvakių, ieškodamas savyje susikaupimo, dvasinės ramybės. Tai jokiu būdu nėra blogai. Šventės juk kartu yra ir laikotarpis, kai reikėtų įsiklausyti į save, tai proga suvokti save. Kiekvienas žmogus renkasi, ko jam labiausiai reikia tuo metu", – teigė pašnekovė.

Tai, kad šventėms pradedama ruoštis iš anksto, ji nevertino nei teigiamai, nei neigiamai. Anksčiau Kalėdų eglė būdavo puošiama tik Kūčių vakarą, o šiais laikais miestai šventinėmis girliandomis, lemputėmis ima vis ryškiau spindėti jau nuo gruodžio pradžios ar dar anksčiau.

"Sukurta šventinė nuotaika bet kokiu atveju yra gerai. Šviesos, lemputės kelia nuotaiką, veikia savijautą", – šnekėjo A.Šamonskienė.

Jeigu gruodį nepavyksta mėgautis bendra šventine atmosfera, psichologė siūlo jėgas skirti ne piktinimusi komercializacija, ne skaičiuoti nemėgstamas kalėdines dainas, o pasinerti į asmeninę erdvę, ir, pavyzdžiui, susitaikyti su žmonėmis, su kuriais esate susipykę. Jeigu nenorite tęsti su jais santykių, rekomenduotina pabandyti jiems tiesiog atleisti ir pamiršti, nebesinešioti pykčio, kuris neduoda nieko gero, atvirkščiai, turi griaunamąją galią. Ir jis visų pirma ima griauti mus iš vidaus.

Dovanos tolygu dėmesiui

"Šiltas bendravimas ir tarpusavio santykiai per šventes turi būti patys svarbiausi", – akcentavo A.Šamonskienė.

Šiais nuotolinio bendravimo laikais bendravimas akis į akį yra dar aktualesnis ir vertingesnis.

"Dovanos taip pat yra gerai, nepriklausomai nuo jų dydžio ir kainos", – sakė psichologė.

Esame patyrę, kad neretai mažai materialiai vertinga dovana širdžiai būna pati brangiausia.

"Pagalvojai apie žmogų ir nori dovanoti jam dovaną – vadinasi, jis gyvena tavo širdyje. Dovanų dovanojimas yra susijęs su bendravimu, žmonių tarpusavio santykiais, meile, rūpinimusi vienų kitais", – kalbėjo A.Šamonskienė.

Ji klausė, kodėl laukia švenčių vaikai. Ir atsakė, kad jiems  reikia dėmesio.

"Mums visiems reikia dėmesio. Per šventes būtent jis ir yra dalijamas. Ir suaugusiesiems, ir vaikams", – teigė psichologė.

Kaip nesusipykti?

Kodėl tuomet per šventes, kad ir kokios pakilios nuotaikos jų lauktum, joms ruoštumeisi, neretai, visiems susirinkus geriausios nuotaikos, tarp pačių artimiausių žmonių sužaižaruoja pyktis?

"Pyktis dažniausiai kyla todėl, kad nesutampa norai, lūkesčiai. Viskas priklauso skirtingai nuo kiekvieno žmogaus, nuo pasiskirstymo darbais. Gal vienas pyksta, kodėl jis viską turi daryti, aplink kitus šokinėti, o kiti sėdi ir nepadeda. Daug priklauso ir nuo nusiteikimo", – kalbėjo A.Šamonskienė.

Gali būti, kad per šventes problemos, nesutarimai tarsi savaime iškyla į paviršių, nes nebegalime pasislėpti rutinoje, už kasdienių asmeninių, darbo reikalų, pabėgti nuo savęs. Esame priversti susimąstyti, bendrauti – ir ne tik paviršutiniškai, bet ir giliau. Būtent dėl to geriausia santykius išsiaiškinti iš anksto, ir tai bus taip pat pasiruošimas šventėms.

Kodėl neretai po švenčių apima nuovargis, kartėlis ir slogi, o ne pakili nuotaika?

"Nepagrįsti lūkesčiai, per daug tikimasi", – aiškino A.Šamonskienė, tačiau patarė jokiu būdu nenusiteikti, kad šventės bus sumautos.

"Išankstinis blogo scenarijaus kūrimas – mąstymo klaida. Niekada nereikia galvoti, kad bus blogai. Reikia gyventi šia diena, minute, džiaugtis, o ne galvoti, kad jau tuoj nutiks kažkas blogo, susipyksite ar pan. Susitikote, bendraujate, ir tuo reikia džiaugtis", – teigė psichologė.