Lietuvių pomėgis iš vasaros gėrybių virti uogienes, o rudenį ar žiemą jomis smaližiauti išlieka labai populiarus. Kas antras lietuvis teigia, kad verda uogienes. Tačiau dietologai perspėja, kad cukrus ir saldūs patiekalai yra mitybos piramidės viršūnėje, o tai reiškia, kad juos rekomenduojama valgyti rečiau. Pateikiame keletą gudrybių, kaip pasigaminti sveikatai naudingų uogienių.

Geriausia nekaitintos

Nuo senų laikų manoma, kad uogienes reikia virti. Vis dėlto norint pasigaminti sveikatai naudingos ir vitaminų pilnos uogienės, karščio reiktų vengti. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose populiarios šviežios uogienės iš spanguolių ir bruknių. Į šitas uogas galima visiškai nedėti cukraus, nes jose daug benzoino rūgšties, kuri yra geras konservantas. Jas tiesiog reikia užpilti atšaldytu virintu vandeniu (santykis 0,5 litro – 1 kilogramui uogų). Į vandenį galima įberti šiek tiek cinamono, gvazdikėlių.

Geriausios uogienės – tai neapdorotos, trintos su cukrumi uogos, laikomos šaldytuve mažuose stiklainiuose. Naudinga ir ta uogienė, kurią pasigaminsite prieš pat vartojimą, sutrynę šaldiklyje laikytas uogas. Virtos uogienės –„negyvos“, jose mažai natūralių, uogose ar vaisiuose esančių vitaminų.

Priklauso nuo uogų

Norint pasigaminti naudingos sveikatai uogienės, reikia atidžiai pasirinkti uogas. Vertingiausios yra trintos aktinidijų, smulkintų erškėtuogių, juodųjų serbentų, mėlynių, spanguolių uogienės. Pastarosios uogos labai gerai išlieka maistingos, todėl net nereikia iš jų virti uogienės – tinkamiausios yra laikytos šaltoje vietoje, prieš pat valgį nuplautos ir mediniu šaukštu sutrintos uogos, į kurias pagal skonį įdedama medaus ar cukraus. Toks trintų uogų desertas skanus, vitaminingas ir vertingas. Šios natūralios, aukšta temperatūra nepaveiktos uogienės yra vertingesnės už virtas. Pavyzdžiui, pora arbatinių šaukštelių citrinvyčio uogų, sutrintų su cukrumi, ryte pakeičia arbatos ar kavos puodelį. Tos pačios uogienės visuomet pabosta, todėl įvairesnės yra maloniau geriamos.

Laikymo sąlygos

Tam, kad nesugestų, šviežia uogienė turi būti laikoma šaldytuve arba rūsyje. Rudens ir žiemos mėnesiais stiklainius galima laikyti balkone: didelis cukraus kiekis neleidžia uogienei užšalti.
Namuose virtą uogienę galima laikyti ne ilgiau kaip 10 mėnesių, net ir idealiausiomis sąlygomis. Nors pažiūrėjus į stiklainį ir nematyti, tačiau produkte vyksta įvairūs procesai: ilgai laikant uogienė susisluoksniuoja, kristalizuojasi cukrus, žūsta likęs nedidelis kiekis vitaminų, dingsta būdingas kvapas, keičiasi skonis.

Kad uogienė nesurūgtų uogos turi būti švarios, šviežios ir sunokusios, uogienės laikymo stiklainiai turi būti sterilūs, laikyti nevirtą uogienę reikia šaldytuve arba rūsyje.