Traumos gresia ir namuose – medikas išskyrė pavojingiausias vietas

RVUL skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas įvardijo pavojingiausias vietas namuose.

– Kokios namų vietos pagal dažniausiai patiriamas traumas yra pavojingiausios?

– Pagal literatūros duomenis ir mūsų praktiką, dažniausios vietos, kur įvyksta traumos namuose, yra vonia, laiptai ir jau tada garažas ir kiemo zonos.

– Kaip dažnai žmonės susižaloja namuose?

– Traumos buityje yra vienos dažniausių – tikrai dažniau negu darbe. Darbe galioja darbų sauga ir kiti mechanizmai, ten dirbama saugiai. Aišku, vis tiek įvyksta darbo traumų, o namai tai pagrindinė vieta arba aktyvus sportas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbant apie vonią, kodėl ji tokia pavojinga ir ką ten žmonės pasidaro?

– Vonia pavojinga dėl tam tikrų aplinkybių. Dažnai būna prastas apšvietimas, slidūs paviršiai nuo vandens arba šampūnų, muilų likučių, mažai vietos, daug aštrių ir kietų kampų. Jeigu prisideda vyresnis pacientų amžius arba kaip tik, vaikai, jaunas amžius ir jų vikrumas, judrumas, turime tokią ne kokią formulę.

– Su kokiomis traumomis atvyksta žmonės iš tos pačios vonios ir kokių jūs istorijų išgirstate?

– Pačių įvairiausių, tikrai nuo galvos iki kojų: ir galvos žaizdos, ir traumos, ir sumušimai, galūnių sumušimai – rankos, riešai kenčia, kojos taip pat kenčia. Patys nesėkmingiausi kritimai – tai kai krentama ant nugaros, stuburo.

– Kaip dažnai tai yra lengvos traumos, o kiek tai yra jau sudėtingos?

– Dažniau tai yra lengvos ir vidutinės. Kad jau tokių sunkių įvyktų, tai reikia, jog žmogus užsiiminėtų akrobatika arba liptų ant vonios krašto aukštai ir tada kristų, atsitrenktų dar į spintelę ir panašiai. Tokie atvejai retesni.

Asociatyvi L. Balandžio / BNS nuotr.

– Koks patarimas jūsų, kaip gydytojo, kaip išvengti tų traumų, kalbant apie vonią? Nuo laiptų, matyt, dažniausiai žmonės paslysta.

– Taip, su vonia labai paprasti dalykai. Pirmas dalykas – atsiminti, kad vonia yra pavojinga zona dėl vandens slidumo, dėl to, kad mažai yra vietos, kur judėti, reikia judėti atsargiai. Jeigu turite vyresnių tėvų, labai prašome vonias su aukštu kraštu keisti į dušus, nes taip yra žymiai saugiau, patogiau. Duše galima įtaisyti krėslą, kad žmogus galėtų nusiprausti. Reikia pasaulį taip įsivaizduoti: mes jauni, sakykime, tai mes turim jėgų, esame koordinuoti ir viskas gerai. Kai sensime, mūsų koordinacija mažės, reakcijos laikas mažės, jėgų turėsime mažiau, neišstovėsime arba pagulėję norėsime keltis – neužteks jėgų, užkliūsime, griūsime, tai baigiasi būtent vyresnio amžiaus žmonėms žymiai prasčiau negu kitų amžiaus grupių.

– Kalbant apie laiptus ar kitas erdves, kokie patarimai būtų?

– Turėti gerą apšvietimą. Tas pats galioja ir voniai, ir laiptams. Reikia gero apšvietimo ir jokiu būdu su vilnonėmis kojomis laiptais nelipti.