Daugiau kaip 5 proc. pasaulio gyventojų (466 mln. žmonių) turi klausos sutrikimų – 432 mln. suaugusiųjų ir 34 mln. vaikų. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. daugiau nei 900 mln. žmonių (vienas iš dešimties) dėl triukšmingos aplinkos gali prarasti klausą.

Pasaulyje apie 1,1 milijardui jaunų žmonių (nuo 12 iki 35 metų amžiaus) gresia klausos praradimas dėl triukšmo poveikio poilsio ir pramogų vietose. PSO ekspertai nustatė, kad pasaulyje yra apie 360 mln. žmonių, kurie turi vidutinio ar didelio sunkumo klausos praradimą dėl įvairių priežasčių, tarp kurių ir aplinkos triukšmo daroma žala. Jų teigimu, pusės visų klausos praradimo atvejų galima išvengti. Dėl nesprendžiamų problemų, susijusių su klausos praradimu, pasaulyje patiriama 750 milijardų dolerių nuostolių, kuriuos sudaro sveikatos sistemos išlaidos, socialinės išlaidos ir darbingumo praradimo išlaidos. Jau nekalbant apie diskomfortą ir kitas problemas, su kuriomis susiduria tokių problemų turintis žmogus.

Didžiausias susierzinimas – dėl transporto keliamo triukšmo

Vienos anksčiausiai pasireiškiančių organizmo reakcijų į triukšmą – sudirgimas ir sutrikęs miegas. Triukšmas yra susijęs su daugeliu žmonių veiklos rūšių, tačiau didžiausią poveikį turi kelių, geležinkelio ir oro eismo triukšmas. Labiausiai žmones erzina oro transporto keliamas triukšmas, mažiausiai – traukinių. Pavyzdžiui, kai triukšmo lygis yra 65 dBA, prognozuojama, kad dėl oro transporto keliamo triukšmo bus 48 proc. sudirgintų žmonių, dėl kelių transporto triukšmo – 35 proc., dėl traukinių triukšmo – 23 proc. Didžiausias susierzinimas pasireiškia dėl didelių triukšmo lygių, kuriuos sukuria pravažiuojantys pavieniai automobiliai. Europos regione, dėl kelių, geležinkelių ar oro transporto triukšmo, vienas iš trijų gyventojų patiria dirginimą dienos metu, o vienas iš penkių – miego trikdymą. Taip pat pastebėta, kad neigiamas požiūris į kitus triukšmo šaltinius (kaimynų, darbo) ir į savo gyvenamąją aplinką padidino dirginimo dėl kelių transporto triukšmo pasireiškimo atvejų skaičių. Pramonės įmonių ir statybinių organizacijų, esančių mieste, veiklos keliamas triukšmas taip pat yra vis dar sunkiai sprendžiama problema.

Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo pobūdžio, poveikio laiko ir trukmės paros laikotarpyje, bendros poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių. Mokslininkai sutaria, kad ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia sveikatos pakitimus, kuriuos lydi širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, emocinė įtampa. Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą ir sukelia funkcinius nervų sistemos sutrikimus, skatina arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos atsiradimą.

Veikiant triukšmui sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, sensomotorinių reakcijų greitis, vystosi neurozės, pasikeičia socialinė saviraiška. Triukšmo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksinės medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas. Individualus organizmo jautrumas, sveikatos būklė, amžius dažnai lemia sukeliamo efekto dydį. Sumažinti triukšmo sukelto streso poveikį sveikatai gali palanki socialinė, kultūrinė, ekonominė, technologinė aplinka. Didelės įtakos turi ir asmens sugebėjimas įveikti stresą.

Rekomenduojama, kad didžiausias leistinas triukšmo poveikis darbo vietoje neviršytų 85 decibelų, kai dirbama aštuonias valandas per dieną (Lietuvoje didžiausia leistina ribinė ekspozicijos vertė 87 dB(A)). Daugelis jaunuolių naktiniuose klubuose, baruose ir sporto renginiuose dažnai susiduria su aukštesnio lygio negu 85–87 dB(A) garsu. Tokiais atvejais, siekiant nepajusti žalingo poveikio, reikėtų žymiai sumažinti poveikio trukmę. Pavyzdžiui, kai triukšmo lygis yra 100 decibelų, tokioje aplinkoje yra rekomenduojama būti ne daugiau kaip 15 minučių.

Didelis pavojus jauniems

PSO ekspertai nustatė, kad apie 50 proc. jaunų žmonių (12–35 m., vidutinių ir didelių pajamų šalyse) klauso nesaugaus garso lygio per asmeninius garso įrenginius (pvz. išmaniuosius telefonus). Taip pat apie 40 proc. jaunų žmonių susiduria su potencialiai žalingais garso lygiais naktiniuose klubuose, diskotekose ir baruose. Apsaugoti savo klausą galima reguliuojant asmeninių garso prietaisų garsą ir ribojant kasdienį jų naudojimą (iki valandos ar mažiau). Taip pat, kiek įmanoma, triukšmingose vietose naudoti triukšmą slopinančias ausines ir stengtis tokiose vietose būti kuo trumpiau. Muzikinių pramogų organizatoriai privalo užtikrinti saugaus triukšmo lygį, naudoti garso ribotuvus ir, esant galimybei, siūlyti ausų kištukus. Šiuolaikinių garsą skleidžiančių prietaisų gamintojai jau gali kurti asmeninius garso įrenginius su saugos funkcijomis ir pateikti informaciją apie saugaus klausymosi lygius ant platinamų produktų ir / ar šių produktų pakuotės.

Triukšmo matavimai ir skaičiavimai

Siekiant išsiaiškinti, koks triukšmo lygis yra jūsų aplinkoje, tikslinga ištirti ir įvertinti tiek gyvenamąją, tiek darbo aplinką. Atliktų matavimų duomenys padeda specialistams surasti triukšmo priežastis bei parinkti tinkamas priemones, apsaugančias nuo triukšmo. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, pagal Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ir Lietuvos standartų reikalavimus atlieka triukšmo matavimus.

NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas informuoja, kad 2018 m. Lietuvoje buvo atlikti 4603 triukšmo lygių matavimai (apie 20 proc. visų fizikinių veiksnių tyrimų), tarp jų transporto ir inžinerinės įrangos. „Triukšmo matavimų padaugėjo 174 matavimais, lyginant su 2017 m. Be to, NVSPL papildomai 2018 m. planuojamai ūkinei veiklai atliko 16 triukšmo lygio prognostinių skaičiavimų (modeliavimų) pagal IMMI triukšmo sklaidos modeliavimo programą,“ – sako M. Urbonas. Šių matavimų tikslas – užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.

Esant neaiškumams dėl galimo triukšmo poveikio sveikatai ar įtariant, kad jūsų aplinkoje viršijamas leistinas triukšmo lygis, rekomenduojama kreiptis į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir/ ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistus.