Saulės spinduliai skleidžia ultravioletinę (UV) spinduliuotę. Tam tikro ilgio UV spinduliai bei matomos saulės šviesos bangos gali sąveikauti su vietiškai vartojamais bei sisteminio poveikio (t. y. išgertais, suleistais) vaistais ir sukelti padidėjusio jautrumo saulės šviesai reakcijas, pasireiškiančias odos pažeidimu.

Saulės spindulių sukeltos padidėjusio odos jautrumo reakcijos gali pasireikšti kaip fototoksiškumas ar fotoalergija.

Fototoksinės reakcijos

Manoma, kad fototoksinės reakcijos odoje atsiranda dėl vaistų vartojimo ir UV spindulių poveikyje susidarančių reaktyvių deguonies formų. Priešingai nei fotoalerginėms reakcijoms, fototoksinėms reakcijoms nereikalingas įsijautrinimo laikotarpis. Oda iškart parausta, peršti, patinsta, ją gali dilgčioti, išmarginti dėmės, taip pat odoje gali susidaryti skausmingų pūslių ar gilesnių nudegimų. Paprastai taip į saulę sureaguoja nuo jos nepridengta veido, kaklo, rankų oda.

Fotoalerginės reakcijos

Fotoalerginės reakcijos, vartojant tam tikrus vaistus, paprastai pasireiškia ne iškart – organizmas sureaguoja vėliau, paprastai per 24-48 valandas po kontakto su saule. Odos uždegimas išlieka iki 10-14 dienų. Dažniausiai tai būna egzema, odos paraudimas, pūslinis išbėrimas. Pažeidimai gali būti matomi bet kurioje kūno vietoje, net tose, kurios neturėjo tiesioginio sąlyčio su saule, mat fotoalergija yra sisteminio pobūdžio sutrikimas. Daugiausia fotoalerginių reakcijų paprastai sukelia vietiškai vartojami vaistai (tepalai, kremai, geliai). Pabrėžtina, kad fotoalergines reakcijas gali sukelti ir kosmetikos produktai, įskaitant kremus nuo saulės, dezinfekavimo priemonės, kai kurie maisto priedai.

Kokie vaistai gali sukelti padidėjusio jautrumo saulės šviesai reakcijų?

– Kai kurie antibiotikai, tokie kaip ciprofloksacinas, levofloksacinas, sulfametazolas derinyje su trimetoprimu, doksiciklinas.

– Aknei gydyti skirti vaistai: geriamasis vaistas izotretinoinas bei išoriškai vartojamas benzoilo peroksidas.

– Kai kurie vaistai skirti maliarijos gydymui, pavyzdžiui, hidroksichlorokvinas.

– Kai kurie augaliniai vaistai, pavyzdžiui, jonažolės preparatai, vartojami nesunkiems depresiniams sutrikimams lengvinti.

– Kai kurie geriamieji kontraceptikai.

– Šlapimo išsiskyrimą didinantys vaistai, vadinamieji diuretikai, tokie kaip hidrochlorotiazidas, furosemidas.

– Vaistai, vartojami alergijai gydyti, vadinamieji antihistamininiai vaistai, tokie kaip cetirizinas, difenhidraminas, loratadinas.

– Cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai, tokie kaip simvastatinas, atorvastatinas.

– Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, ketoprofenas, naproksenas, celekoksibas, piroksikamas.

– Vaistai padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti, pavyzdžiui, diltiazemas.

– Vaistai skirti gliukozės kiekiui kraujyje mažinti, pavyzdžiui, glipizidas.

– Kai kurie psichikos sutrikimams gydyti skirti vaistai, tokie kaip chlorpromazinas, flupenazinas.

– Vaistai, kuriais gydomi tam tikri širdies ritmo sutrikimai, pavyzdžiui, amjodaronas.

– Priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip vorikanozolas.

Ką būtina atminti, jei vasarą visgi tenka vartoti vaistų?

– Prieš vartojant vaistus, būtina perskaityti pakuotės lapelį. Visa informacija, kaip vartoti vaistą, yra pateikta pakuotės lapelio trečiame skyrelyje ir tų rekomendacijų būtina paisyti.

– Pakuotės lapelis yra įdėtas į kiekvieno vaisto pakuotę, taip pat jį galima rasti VVKT interneto svetainėje. Tereikia paspausti šią nuorodą ir į paieškos laukelį įvesti vartojamo vaisto pavadinimą. Jei vaistinėje perkama ne visa vaisto pakuotė, o pavyzdžiui, tik viena lizdinė vaistų plokštelė, vaistininkas privalo pateikti pakuotės lapelį lietuvių kalba.

– Svarbu atminti, kad vaistų, kurie gali sukelti padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų, pakuotės yra specialiai ženklinamos raudonai perbrauktu saulės simboliu.

– Vartojant vaistus, kurie gali sukelti padidėjusio jautrumo saulės šviesai reakcijų, patariama vengti būti saulės atokaitoje (būtina rinktis pavėsį), nešioti akinius nuo saulės, galvos apdangalą, vilkėti natūralaus pluošto ir kuo daugiau kūno dengiančius drabužius.

– Būtina, kad visi vaistus vartojantys žmonės, taip pat vaistus skiriantys sveikatos priežiūros specialistai, pastebėję nepageidaujamą reakciją į vaistą, apie ją praneštų VVKT. Kiekvienas pranešimas yra labai svarbus, mat padeda gauti daugiau informacijos apie vaistus ir prisideda prie saugaus jų vartojimo. Jei pakuotės lapelyje nėra įspėjimo apie galimą šalutinį poveikį, tačiau pacientas, vartodamas vaistus, visgi jį patyrė, apie tai būtina informuoti VVKT. Pacientai pranešimą apie nepageidaujamą reakciją į vaistą gali pateikti šiais būdais: tiesiogiai užpildydami formą internetu; užpildydami pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti čia) ir atsiųsdami elektroniniu paštu (adresu [email protected]); nemokamu telefonu 8 800 73568.