O jei dar užsimiršta svarbiausios mitybos taisyklės ar mažų poilsio pertraukėlių svarba, sveikatai gali kilti ir labai rimtų iššūkių. Vaistininkė pateikia pagrindinius patarimus, kaip sau padėti, kad ilgos valandos biure sveikatai nepakenktų.

Pakankamai mirksėti

Pagrindinis darbo įrankis visuose biuruose yra kompiuteris, o jautriausios neigiamam jo poveikiui – akys. Jos itin greitai reaguoja į kompiuterio skleidžiamą elektromagnetinį lauką. Farmacininkė Regina Molotkova atkreipia dėmesį, kad, žiūrėdamas į ekraną, žmogus mirksi daug rečiau nei įprastai, todėl pakanka kelias valandas be pertraukos praleisti prie monitoriaus ekrano ir akys pradeda rausti bei sausėti. Būtent nepakankamas mirksėjimas yra viena iš sausų akių sindromo priežasčių.

Efektyvu ir tiesiog pasvajoti kėdėje trumpam užsimerkus.

„Dirbant prie kompiuterio ekrano reikėtų bent kas valandą atlikti keletą akių mankštos pratimų. Bene paprasčiausias – dažnai pamirksėti. Kitas – užsimerkti ir lengvai prispausti akies obuolius. Efektyvu ir tiesiog pasvajoti kėdėje trumpam užsimerkus“, – pataria vaistininkė.

Pasitaiko ir tokių atvejų, jog akys sausos ir pavargusios, nors kantriai laikomasi darbo ir poilsio režimo. Tuomet joms nuraminti ir sudrėkinti gali padėti įvairūs akių lašai su augaliniais ekstraktais ar hialurono rūgštimi. Akių profilaktikai naudingi maisto papildai su liuteinu, zeaksantinu bei mėlynių uogų ekstraktu.

Mankštintis darbe

Dauguma biuro darbuotojų savo darbo dieną praleidžia sėdėdami, todėl natūralu, jog dalis raumenų nedirba, o kita dalis gauna didesnes nuolatines apkrovas ir taip yra išvarginami. Raumenų sąstingis, kaklo, nugaros, pečių skausmai – tai ilgo kasdienio sėdėjimo padariniai. R. Molotkova išskiria, jog vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi ir stuburo patologijomis – stuburo išvaržomis, osteochondroze, taip pat kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu ar venų varikoze. Norint išvengti nemalonumų, reikėtų išmokti dirbti su pertraukomis.

„Pertraukų metu svarbu nesėdėti vienoje vietoje, o pasivaikščioti, pajudėti ar net prasimankštinti. Visa tai neturėtų būti nepatogu ar gėda prieš kolegas, kaip tik būtų smagu ir naudinga įtraukti didesnę kolektyvo dalį“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkė.

Pasak jos, jeigu monotonišką darbą atliekantis žmogus per valandą skirtų 10–15 minučių pertraukai, jo produktyvumas smarkiai padidėtų – nors per visą dieną dirbtų apie 1,5 val. trumpiau nei įprastai, bet gebėtų atlikti žymiai daugiau.

Subalansuota mityba

Dirbant įtemptą darbą biure neretai pritrūksta laiko tinkamai pavalgyti, valgoma paskubomis, maistas būna neįvairus, nepilnavertis, valgoma per mažai arba per daug. Viena iš išvardintų mitybos įpročių pasekmių gali būti antsvoris. Turint antsvorio padidėja tikimybė pasireikšti kitoms problemoms, pavyzdžiui, širdies ligoms, atramos judėjimo sistemos sutrikimams ar diabetui. Išvengti nemalonių pasekmių gali padėti įvairus maistas ir sveiki užkandžiai.

„Žmonėms, kurie dirba įprastu grafiku 8–17 val. pusryčiauti reikėtų dar namuose, tam idealiai tinka košė, grūdai, vaisiai arba kiaušiniai. Pietums labiausiai tiktų liesa mėsa arba žuvis, ryžiai arba grikiai ir daržovių porcija. Tarp pagrindinių valgymų patartina užkandžiauti – priešpiečiams puikiai tinka obuoliai ar bananai, o pavakariams galima suvalgyti salotų“, – sako R. Molotkova.

Dėl netinkamos mitybos daugelio organizmas kenčia nuo svarbiausių medžiagų, vitaminų trūkumo, o tai lemia tiek mūsų fizinę, tiek ir emocinę būseną.