2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, jog kai kuriais mėnesiais pacientų pavėžėjimo administravimas kainavo kelis kartus daugiau nei pats pacientų vežimas, pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara buvo neaiški, o kontrolė nepakankama.
„Pacientų pavėžėjimo paslauga turi užtikrinti pagalbą žmogui, o ne generuoti perteklines administravimo ir logistikos sąnaudas. Kai už trumpą pavežimą valstybė sumoka šimtus ar net tūkstančius eurų, nes automobilis siunčiamas iš kito Lietuvos galo. Sveikatos sistemoje kiekvienas euras turi kurti vertę pacientui, todėl paslaugų organizavimas turi būti paremtas aiškia atsakomybe, pagrįstomis sąnaudomis ir skaidriais sprendimais“, – išplatintame pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Kviečiu sprendimų priėmėjus siekti atsakymo į esminį klausimą: kodėl buvo pasirinktas būtent toks centralizuotas modelis ir ar nebūtų tikslinga decentralizuoti į savivaldos lygmenį, kur sprendimai būtų priimami arčiau paciento, lanksčiau ir racionaliau?“ – klausė ji.
Audito duomenimis, 2025 metų liepos–spalio mėnesiais pavėžėjimo paslaugų užsakymo administravimo išlaidos sudarė nuo 75 iki 85 proc. visų atitinkamo mėnesio pacientų pavėžėjimui skirtų asignavimų, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nebuvo nustačiusi šių sąnaudų kontrolės mechanizmo.
Be to, tais atvejais, kai pavėžėjimo paslaugas teikė pati Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), dalis netiesioginių administravimo išlaidų buvo kompensuojama papildomai, todėl faktinės administravimo sąnaudos buvo dar didesnės, nei matyti iš oficialių administravimo išlaidų duomenų.
Savo ruožtu 2025 metų spalio–gruodžio mėnesiais tarnyba taikė savo patvirtintą 104 eurų už valandą įkainį – tai yra beveik 29 eurais daugiau nei teisės aktuose buvo nustatytas 75,14 eurų tarifas. Dėl to vien per tris mėnesius, 21,1 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų buvo panaudota nepagrįstai.
Valstybės kontrolės vertinimu, dabartinis paslaugų organizavimo modelis nebuvo pritaikytas realioms paslaugų apimtims ir neužtikrino efektyvaus valstybės pinigų naudojimo.
Taip pat audito rezultatai rodo, kad pacientų pavėžėjimo paslaugos kai kuriais atvejais buvo organizuojamos neefektyviai. Auditoriai nustatė atvejų, kai paslaugos teikėjai atvykdavo iš nutolusių miestų, nors pacientai buvo vežami palyginti trumpais maršrutais. Dėl to reikšmingą paslaugos kainos dalį sudarė ne pats pavėžėjimas, o vežėjo kelionė iki paciento ir atgal.
Audito ataskaitoje pažymima, kad sprendimai dėl papildomo finansavimo galėjo būti priimti neįvertinus realios įstaigos finansinės būklės, veiklos rezultatų ir turimų išteklių.
Valstybės kontrolė rekomenduoja aiškiau apibrėžti atsakomybes ir peržiūrėti kainodarą, bei SAM sistemiškai įvertinti pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo teisinį reguliavimą, aiškiai nustatyti valstybės ir savivaldybių atsakomybes bei įdiegti realiomis sąnaudomis pagrįstą paslaugų ir jų administravimo kainodarą.
Anot Valstybės kontrolės, įgyvendinus rekomendacijas būtų aiškiau atskirtos valstybės ir savivaldybių atsakomybės organizuojant pacientų pavėžėjimo paslaugas, o jų administravimo kainodara būtų grindžiama realiomis sąnaudomis.
Naujausi komentarai