Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doc. dr. Aurelijus Veryga yra žinomas ne tik dėl mokslinės veiklos, tačiau ir dėl kovos su tabako ir alkoholio vartojimu šalyje. Prieš LR Seime prasidedant konferencijai „Prenatalinė alkoholio vartojimo prevencija“ LSMU dėstytojo klausėme, kodėl šiandien būtina kalbėtis apie šią problemą.

„Manau, apie tai kalbėtis reikėjo jau labai seniai ir galbūt siaurame specialistų rate tokie pokalbiai vykdavo. Akivaizdu, kad to nepakanka, o ir medikai vieni patys nebuvo, nėra ir nebus pajėgūs išspręsti šių problemų“, – pokalbį pradėjo doc. dr. A. Veryga.

– Teigiama, kad darbo patirties su alkoholinio spektro sutrikimus turinčiais vaikais ir jų šeimomis mūsų šalyje beveik nėra. Kaip turėtų būti dirbama su tokiais vaikais?

– Medikams žinomi sunkiausi alkoholio vartojimo padariniai nėštumo metu, vadinamasis vaisiaus alkoholio sindromas. Tačiau mažai žinoma apie daug subtilesnius centrinės nervų sistemos pažeidimus, sukeltus mažų alkoholio dozių nėštumo metu ir su tuo susijusius psichologinius raidos sutrikimus. Su tokių sutrikimų turinčiais vaikais susiduria jau ne gydytojai, bet mokytojai, socialiniai darbuotojai, teisėsaugos darbuotojai. Iki šiol neturime tinkamos šių problemų diagnostikos, nežinome, kaip tokius vaikus atpažinti ir kaip su jais elgtis. Daugeliu prasmių šis pokalbis jau yra pavėluotas, bet geriau vėliau nei niekada. Kalbėti reikia ir todėl, kad šios problemos kaip niekada aktualios Lietuvai. Per nepriklausomybės laikotarpį moterų alkoholio vartojimas padidėjo dvigubai. Daugiausia alkoholio vartoja 25–34 metų moterys, o šio amžiaus moterys dažniausiai gimdo ir augina vaikus.

– Kuo augant ir bręstant jie išsiskiria iš savo bendraamžių?

– Alkoholinis vaisiaus sindromas neretai susijęs ir su bloga fizine sveikata. Tad su tokiais vaikais susiduriantiems medikams pažįstami teratogeninį poveikį darančio alkoholio sukelti fiziniai sutrikimai. Nedidelės alkoholio dozės nesukelia plika akimi matomų ir vaisiaus alkoholiniam sindromui būdingų fizinių pažeidimų arba ligų. Tačiau net ir nedidelės kritiniu momentu vartotos alkoholio dozės gali sutrikdyti neuronų migravimo ir jų ryšių susidarymą besivystančioje centrinėje nervų sistemoje. Šių ryšių stoka ir nervinių ląstelių migravimo sutrikimai gali lemti, kad nesusidaro svarbios jungtys, nuo kurių priklauso elgesys ir mokymasis. Vienas dažniausių padarinių – negebėjimas suvokti subtilių priežastinių padarinių ryšių, mokytis iš klaidų arba padarinių. Tokie vaikai sunkiai adaptuojasi, gali būti žiaurūs, jų nepavyksta sudrausminti įprastomis priemonėmis. Kartais reikia tik ieškoti būdų, kaip tokius vaikus atskirti nuo kitų, kad neįvyktų nelaimė. Darbui su tokiais vaikais yra kuriamos specialios programos, stengiamasi kuo anksčiau juos pastebėti.

– Alkoholis kenkia visiems, tačiau Lietuvoje net apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus moterų (16–28 metų) alkoholį vartoja žalingai. Ar teisingas visuomenėje vyraujantis stereotipas, kad dažniausiai tai yra asocialios moterys?

– Asocialiomis moterys greičiausiai ir tampa dėl alkoholio vartojimo, todėl ir abejonių dėl jų rizikingos elgsenos dažniausiai nekyla. Tokių moterų nėra daug. Dauguma moterų, kurios pastoja ir išnešioja vaikus, nėra asocialios ar alkoholikės. Tarp socialių 20–64 metų Lietuvos moterų apie 16 proc. moterų yra priklausomos nuo alkoholio. Apie jų problemas dažniausiai nežino net ir artimi žmonės, nes moterys yra linkusios šias problemas slėpti labiau nei vyrai. Dauguma moterų mano, kad alkoholį vartoja saikingai, nors didžioji jų dalis šią sąvoką supranta savaip ir skirtingai.

– Kokiomis priemonėmis būtų galima išspręsti moterų alkoholio vartojimo problemas?

– Daugeliui moterų pakaktų laiku ir tinkamai pateiktos informacijos. Reikia pradėti dar mokyklos suole. Labai svarbus ir bendras alkoholio vartojimo mažinimas, diegti mokslu pagrįstas veiksmingas kontrolės priemones, pavyzdžiui: reklamos draudimas, alkoholio kainos didinimas ir gėrimų pasiekiamumo mažinimas. Šiuo konkrečiu atveju informacija gali tapti svarbiausia poveikio priemone. Mamos trokšta susilaukti sveiko vaiko. Atsisakyti alkoholio joms nebūtų sunku, jei būtų nedviprasmiškai suvokta – tai yra pavojinga. Tokią informaciją turėtų pateikti tiek šeimos gydytojai, tiek akušeriai ginekologai, pas kuriuos apsilanko besilaukianti moteris. Daugeliu atvejų gydytojai net nepaklausia moters apie alkoholio vartojimą, nes jos nebūna panašios į asocialias. Teko girdėti gydytojų, sakančių – tokie klausimai gali įžeisti moterį arba priversti ją pasijausti nepatogiai. Neklausiant neįmanoma sužinoti apie rizikas ir pavojų.

– Su kokiais dar klaidingais mitais susiduriame kalbėdami apie alkoholio vartojimą?

– Mitų yra labai daug. Šiandien dar populiaru manyti, kad alkoholis padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, saugo nuo sušalimo, peršalimo. Nemažai žmonių tiki – alkoholis dėl jame esančių antioksidantų yra tinkamas onkologinėms ligoms po gydymo spinduliuote. Dauguma žmonių vartoja alkoholį, tam neretai ieško pateisinimo, o prie tų pateisinimų neretai prisideda neatsargūs gydytojų komentarai arba teoriniai pasvarstymai apie galimą naudą.

– Sakoma, kad su saiku niekas nekenkia?

– Alkoholis yra galingas kancerogenas, su kurio vartojimu siejamos onkologinės ligos, virškinamojo kanalo, krūties vėžys, arterinė hipertenzija ir daugelis kitų ligų. Alkoholis yra medžiaga, kuri veikia psichiką ir prie kurios priprantama. Pradėjus vartoti, net ir labai saikingai, atsiranda priklausomybė, pradiniai kiekiai jau nesukuria norimo poveikio. Taip per kelerius ar keliolika metų atsiranda priklausomybė. Visi šiandien gydomi nuo alkoholinės priklausomybės žmonės galėtų patvirtinti – iš pradžių buvo mažai išgeriama, o ir vartojama ne dėl sunkumų, bet siekiant malonių pojūčių. Vėliau viskas keičiasi. Medicinoje alkoholis naudojamas tinktūroms gaminti kaip tirpiklis arba biokonservantas. Tokiais atvejais vartojami lašais ar šaukštais, bet ne stiklinėmis ar buteliais. Tie lašai ir būtų saikingas vartojimas, tačiau toks kiekis nesukelia apsvaigimo.

– Moterys į alkoholizmą įsitraukia greičiau nei vyrai. Statistika rodo, kad vyrų alkoholikų – gerokai daugiau. Kodėl?

– Nuo alkoholio priklausomų moterų mažiau, nes jos geria mažiau nei vyrai. Joms pakanka vartoti keturis kartus mažesnius alkoholio kiekius nei vyrams. Tai patvirtina ir mūsų universiteto atlikti epidemiologiniai tyrimai.

– Kaip manote, ar įmanoma ir ko reikia, kad iš geriančios šeimos kilęs vaikas ar jaunuolis pasuktų kitu keliu ir atsisakytų alkoholio?

– Universiteto atlikti tyrimai rodo, kad apie 48 proc. 20–64 metų Lietuvos vyrų (absoliuti dauguma tiriamųjų yra socialūs) turi priklausomybę nuo alkoholio. Tokioje aplinkoje augančiam vaikui labai sunku įdiegti sveikas nuostatas. Mes jau užaugame nesuvokdami savo gyvenimo, švenčių, nusiraminimo arba kitų situacijų be alkoholinių gėrimų. Vien pamąstymas apie tai, kad galima gyventi ir nevartojant alkoholio, sukelia nepasitenkinimą ir svarstymą – tai yra radikalu, neprotinga ir panašiai. Todėl pirmiausia reikia konkretaus asmeninio pavyzdžio. Nors ir skamba paprastai – tai yra sunkiausiai įgyvendinamas dalykas. Juk būdami suaugę nesam linkę keisti nusistovėjusių įpročių, net jei jie yra susiję su vaikų gerove.

– Visuomenėje vis dar verda diskusijos, ar alkoholizmas yra liga, o gal asmeninis pasirinkimas?

– Alkoholizmas yra priklausomybės liga, turinti diagnostikos kriterijus ir gydoma. Tai yra psichikos sutrikimas. Gydymas dažniausiai yra sudėtingas ir vien vaistų ar detoksikacijos nepakanka. Priklausomybė turi ne tik fizinį arba medicininį sandą, bet ir socialinį bei psichologinį.

– Pats vartojate alkoholį ar visiškai jo atsisakėte?

– Alkoholio nevartoju jau šešerius metus. Atsisakiau ne todėl, kad buvau priklausomas – atsisakyti man nebuvo sunku. Atsisakiau norėdamas pažiūrėti, ar teisingi yra teiginiai apie tai, kad nevartojant yra nuobodu, nėra kaip linksmintis, atsipalaiduoti, dingsta draugai. Nieko panašaus neatsitiko. Atvirkščiai, manau, kad mano laisvalaikis pasidarė daug įdomesnis ir prasmingesnis. Atsirado labai daug bendraminčių ir naujų draugų. Senieji mano draugai gerbia šį apsisprendimą. Mano apsisprendimui padėjo ir tai, kad pradėjau domėtis šia tema ir radau daug mokslo informacijos apie alkoholio poveikį, pramonės manipuliacijas ir supratau: daugelį sprendimų priėmiau vaikydamasis visuomenės spaudimo, kvailų normų. Būtų keista, jei kalbėdamas šiomis temomis pats sau taikyčiau kitus standartus. Juk keista matyti nutukusį fizinio lavinimo mokytoją (juokiasi, – aut. past.).