Vienas šuolis į vandenį, vienas mirksnis ir aukštyn kojomis verčiasi net kelių žmonių gyvenimai. Pasibaigusios vasaros liūdnoji statistika – neatsargios vandens pramogos prie neįgaliųjų vežimėlio prirakino dar kelis jaunus vyrus.

Lemia ir orai

Kai dauguma skundėsi prastais vasaros orais, neurochirurgai džiaugėsi. Mat vos tik atšildavo orai, į ligoninę atveždavo po kelis pacientus, patyrusius kaklinės stuburo dalies traumas.

Kaip pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės 1-ojo Neurochirurginio skyriaus vedėjas Vytautas Grykšas, dėl sunkių traumų neriant į vandenį šiemet operuoti aštuoni pacientai. Visi – jauni vyrai iki 35 metų.

Dauguma jų buvo neblaivūs. Didžioji dalis po traumos liko paralyžiuoti. Du vyrai po operacijos mirė – patirtos traumos buvo pernelyg sunkios.

V.Grykšas pasidžiaugė, kad praėjusi vasara nelepino karštais orais, tad ir kaklo traumas patyrusių pacientų sulaukta mažiau.

Neurochirurgo rekordas – 27 per vieną vasarą gydyti beneriant kaklo traumas patyrę pacientai. Kartais per dieną gydytojui tekdavo operuoti ne po vieną taip susitraumavusį žmogų.

Operacija – kuo skubiau

V.Grykšas pasakojo, kad po vandeniu patirta trauma paveikia ne tik konkrečią stuburo vietą, bet tenka kovoti ir su skendimo padariniais, mat nulūžus kaklą kūnas tą pačią sekundę paralyžiuojamas.

Traumą patyręs žmogus nebegali kvėpuoti ir pats išlipti iš vandens. Kol jį kas nors pastebi plūduriuojantį vandenyje ir suskumba gelbėti, praeina keletas sekundžių ar net minučių. Per tą laiką į plaučius patenka vandens.

Gydytojas paaiškino, kad kaklinės stuburo dalies trauma – lūžis arba išnirimas – lengvai pastebimas. Tad tokie pacientai vežami į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kuri vienintelė pajūrio regione gydo minėto pobūdžio traumas.

Nėrimo traumas patyrusius pacientus pagal galimybes stengiamasi kuo skubiau operuoti. Pasak vedėjo, dažniausiai jos įvyksta savaitgaliais, o tuomet ir taip netrūksta skubių operacijų. Kartais net pristingama laisvų operacinių.

Per operaciją stengiamasi atkurti stuburo konfigūraciją, anatominį nugaros smegenų kanalo vientisumą, kad jis nebūtų deformuotas ir nebūtų spaudžiamos nugaros smegenys.

„Jei traumos metu pažeidžiamos nugaros smegenys, nelabai kuo galime padėti. Per operaciją tik koreguojame traumos padarinius, nes pagrindinė tragedija įvyksta vandenyje“, – aiškino neurochirurgas.

Paveikiamas visas organizmas

Kaip pasakojo V.Grykšas, traumos momento niekas neužfiksuoja, tad neaišku, kiek kaklo slankstelis smūgio metu pasislenka į priekį. Vėliau dėl aplinkinių audinių poveikio jis sugrįžta į savo vietą, nors ir netiksliai.

Traumos padarinių likvidavimas tenka neurochirurgams, tačiau ir jie tik gali įsivaizduoti, kokią traumą patyrė nugaros smegenys: nutraukimą, ištempimą ar sumušimą.

Kai kurie specifiniai, tik gydytojui matomi požymiai rodo, ar žmogus greitai sveiks, ar liks paralyžiuotas visam gyvenimui.

Pasak V.Grykšo, dėl kaklinės stuburo dalies traumos įvyksta visų organizmo sistemų funkcijų sutrikimas: šlapinimosi, tuštinimosi, žarnyno, širdies veiklos ir pan. Jau neminint to, kad žmogus dažniausiai nebevaldo kojų ir rankų.

Po traumos svarbu atkurti pagrindines organizmo funkcijas: kvėpavimą, virškinimą, pagal galimybes – judėjimą, taip pat pagerinti psichologinę paciento būseną.

Po gydymo ligoninėje jis siunčiamas į reabilitacijos įstaigą, kur jo laukia nemaža specialistų komanda – nuo psichologo iki kineziterapeuto.

Namo išsiveža tėvai

V.Grykšas stebisi, jog viešai daug kalbama apie neatsargaus nardymo riziką, tačiau jauni vyrai vandenyje vis tiek pamiršta atsargumą.

Šiemet pasitaikė du atvejai, kai kaklo traumas vyrai patyrė nušokę nuo pramoginio laivelio borto netoli kranto. Poilsiautojai greičiausiai galvoja, kad jeigu laivas prisišvartuoja prie laivo, toje vietoje gana gilu ir galima nardyti.

„Pramoginių laivelių grimzlė būna labai nedidelė, tad jie gali sustoti ir negilioje vietoje“, – pastebi gydytojas.

Nors nėrimo trauma ne visada baigiasi tragiškai, tačiau V.Grykšas pripažįsta, jog daugiausia problemų kyla dėl paralyžiuotųjų.

„Kas tą žmogų prižiūrės, kaip ir kur jis gyvens? Jei gyvena su drauge, ar ji parsiveš vyrą namo?“ – gydytojas tampa tokių dilemų liudininku.

V.Grykšas pastebi, kad po traumos paralyžiuotus vyrus namo dažniausiai išsiveža tėvai.

Pasak gydytojo, po traumos neįgaliu ir nedarbingu tampa vienas žmogus, tačiau jam prižiūrėti ir slaugyti reikia dar vieno žmogus. Jis būna priverstas atsisakyti darbo, tad nukenčia šeimos finansinė padėtis. Taip viena trauma pakeičia net kelių žmonių gyvenimus.

Gydymas – visą gyvenimą

V.Grykšas apgailestavo, kad valstybėje nėra sistemos, užtikrinančios paralyžiuotų žmonių priežiūrą. Tad neįgalaus žmogaus priežiūra bei slaugymas gula tik ant šeimos narių pečių.

Kaip sakė gydytojas, ši priežiūra pareikalauja nemažai finansinių išlaidų, nes valstybė iš pradžių užtikrina tik keturių mėnesių reabilitaciją. Vėliau šias gana nemažas išlaidas tenka padengti iš savo kišenės.

Neurochirurgas pasakojo, kad užsienio šalyse taip pat neišvengiama kaklo traumų, tačiau jų būna mažiau nei mūsų šalyje. Svetur šiems pacientams taip pat skiriamas visai kitoks dėmesys nei Lietuvoje.

Prieš kelerius metus gydytojas lankėsi Danijoje, kur įkurta didžiulė stuburo traumas patyrusių žmonių reabilitacijos klinika.

Valstybė ten rūpinasi, kaip pagerinti tokių žmonių savijautą bei sveikatos būklę. Su stuburo traumas patyrusiais žmonėmis dirba įvairių sričių specialistai. Ten rūpinamasi neįgaliųjų būstu bei aplinka, įdarbinimu. Jie sulaukia patarimų ir dėl seksualinio gyvenimo.

Lietuvoje stuburo traumas patyrę žmonės dažniausiai kapstosi patys.