Šiuolaikinė medicinos pramonė prigamino daugybę širdies vožtuvų, bet daugeliui ligonių geriau, kai sulopomas jo prigimtinis, o ne implantuojamas dirbtinis, kad ir iš ko jis būtų pagamintas.

Ir puikiai, ir šuniškai

Gyvas stebuklas. Laimės kūdikis. Antrąkart gimęs. Tai epitetai apie vieną žmogų, Vilniaus širdies chirurgijos centro pacientą, kurį žinomas kardiochirurgas profesorius Giedrius Uždavinys į gyvenimą sugrąžino ir gydydamas, ir melsdamasis. Tuo įsitikinęs profesorius pakomentuoja: "Už šį ligonį meldėsi ir jo šeima, ir aš su žmona. Tai, kad dabar jis sveiksta, – tikrų tikriausias stebuklas. Jo išgyvenamumo rizika buvo tik 20 proc."

Į klausimą, kaip jaučiasi praėjus dviem mėnesiams po operacijos, Arvydas Jurgis Merkys atsakė klausimu: "Ką atsakyti?" Pasufleravus žodį "puikiai" pasirinko du variantus.

"Galiu sakyti, kad puikiai, bet galiu ir kitaip – šuniškai", – tyliai kalbėjo lovoje gulįs vyras. Iškankintas ilgos ligos, sunkios operacijos ir namų ilgesio 71 metų žemaitis visomis likusiomis ir sugrįžtančiomis jėgomis iš naujo kimba į gyvenimą.

"Labai noriu namo, bet dar dvi savaites teks praleisti Visoriuose, reabilitacijos klinikoje", – norais ir planais pasidalijo A.J.Merkys.

Širdį sugraužė reumatas

Į Vilnių iš Šilutės, kur gyvena, A.J.Merkys atvyko liepos pabaigoje. Liepos 30-ąją ligonį operavo. Pooperacinis gydymas tęsėsi daugiau kaip du mėnesius.

"Jei liga nebūtų taip smarkiai užleista, po operacijos ligoninėje būtų pakakę dešimties dienų. Dabar vien reanimacijoje ligonis buvo gydomas beveik mėnesį", – pakomentavo gydytojas kardiologas Julius Treideris.

Profesorius G.Uždavinys paaiškino: ligonio širdį dar vaikystėje pradėjo gadinti reumatinė yda.

"Tai labai paslaptinga liga, nerodanti aiškių simptomų. Retkarčiais pakyla temperatūra, sąnarius paskauda, o ligonis nė nežino, kad ja serga. Tačiau baisiausia, kad ši liga graužia širdį. Sąnarių skausmai yra niekis, palyginti su tuo, kai kalkių židiniai, nusėdę ant širdies vožtuvo, jį sukausto ir užkemša", – komentavo profesorius.

Sukalkėjęs vožtuvas susiaurėja, sustingusios jo burės juda vis mažiau. Dvigubai padidėja slėgis kairiojo širdies skilvelio ertmėje ir širdies raumuo nebeįstengia išstumti kraujo, nors dirba taip, kaip žmogui bėgant maratoną.

"Širdies skilvelis išsenka, išsivysto kardialinė astma", – reziumuoja profesorius G.Uždavinys.

Būtent tokios būklės A.J.Merkys atvyko į Vilnių. Ligonis duso, rankos ir kojos buvo sutinusios, padengtos opų, plaučiuose buvo prisikaupę labai daug skysčio. Buvo išsivystęs inkstų, plaučių, kepenų nepakankamumas, nuo atsivėrusių opų – infekcija.

"Tokie yra užleistos širdies vožtuvų ydos padariniai. Šis ligonis turėjo būti išoperuotas prieš penkerius metus. Dabar operacijos rizika buvo labai didelė, tačiau prognozė, kad be operacijos išgyvens bent kelis mėnesius, buvo lygi nuliui", – apie kritinę savo paciento sveikatos būklę pasakojo gydytojas J.Treideris.

"Surizikavome ir operavome", – sunkų sprendimą tada priėmė profesorius G.Uždavinys.

Kaina – 30 tūkst. litų

Operacija tęsėsi 10 valandų. Ji būtų buvusi daug trumpesnė, jei būtų atlikta gerokai anksčiau.

"Tai gydytojų, kurie gydė šį ligonį, tam tikra kaltė, o gal ir pats pacientas per ilgai dvejojo ir šitaip sukomplikavo savo būklę", – svarstė profesorius G.Uždavinys.

Jis iš patirties žino, kad neretai ligoniams pakenkia gydytojų nerūpestingumas ar pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis, kai nesitariama su kolegomis, pacientai laiku nepasiunčiami į didesnes diagnostikos galimybes turinčias gydymo įstaigas.

Į Vilniaus širdies chirurgijos centrą A.J.Merkį atvežė ir būtent čia jį operuoti labai prašė jo dukra ir žmona. Už operaciją, kurios metu buvo implantuotas dirbtinis vožtuvas, ligonio šeima sumokėjo 14,4 tūkst. litų. Šiek tiek didesnę dalį operacijos kainos, apie 16 tūkst. litų, kompensavo valstybė, nes centras yra sudaręs sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

Išlaidas už ilgą pooperacinį gydymą prisiėmė privati įstaiga – Vilniaus širdies chirurgijos centras, nes už paslaugą pacientas sumoka fiksuotą sumą ir nė cento daugiau.

"Mūsų chirurgai rizikavo, operuodami šį ligonį, ir jo gyvybe, ir įmonės lėšomis, nes pooperacinis gydymas įskaičiuotas į operacijos kainą. Tokio ilgo pooperacinio gydymo paprastai nereikia", – gydymo kainą pakomentavo Vilniaus širdies chirurgijos centro, UAB "Kardiolita" generalinis direktorius Darius Jonutis.

"Šiuo konkrečiu atveju dėl ilgo pooperacinio gydymo šį ligonį sutikau operuoti nemokamai. Didžiausias atlygis yra tai, kad pratęsėme žmogaus gyvenimą. Juk mano pašaukimas – gelbėti mirštantįjį", – kilnumo nestokoja profesorius G.Uždavinys.

A.J.Merkys sako neskaičiavęs, kiek sveikatos draudimo mokesčių sumokėjo valstybei, visą gyvenimą dirbęs mokytoju. Nesigydęs, nes gydytojai pavojaus sveikatai neįžvelgę.

"Tik dabar, po šitiek ligos metų, nusprendė, kad reikia Kaune mane ištirti, susitarė su šio miesto gydytojais konsultuoti rugpjūčio viduryje, bet laukti jau nebebuvo galima. Juk galėjo anksčiau susitarti. Dėl to truputį apmaudu", – Šilutės medikų darbą vertina A.J.Merkys ir visiems pataria rūpintis savo sveikata, bet rinktis tik gerus gydytojus.

Profesorius G.Uždavinys operaciją A.J.Merkiui atliko savo per savo atostogas. Dėl sunkaus ligonio pooperacinės slaugos suplanuoto poilsio teko atsisakyti ir reanimatologams, slaugytojams. Tačiau tokia kaina išgelbėta žmogaus gyvybė.

Operacinės tučios nebūna

Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje yra septynios operacinės. Einant jų bloko koridoriumi pro įstiklintas duris matosi, kaip kiekvienoje jų vyksta darbas. Kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius, visose jose operuojami ligoniai.

Savaitgaliai – ne išimtis, tačiau tada atliekamos tik neatidėliotinos operacijos. Jos neretai išstumia iš anksto suplanuotas ir tiems ligoniams, kurie dar gali palaukti, tenka iš naujo kaupti drąsą gultis ant operacinio stalo. Tada jie sako, kad chirurgui davė per mažą sumą ir todėl atidėlioja? Vienas anesteziologų pritariamai linkteliėja galvą.

Vienas žymiausių šių laikų kardiochirurgų Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis operuoja ne tik širdį. Apsirengęs operaciniais drabužiais, apsiavęs lygiai prieš 30 metų senelio sesers jam padovanotas medines klumpes ir ilgai plovęs rankas profesorius įžengia į vieną operacinių, kur ant stalo guli jau užmigdytas vyras. Reikia operuoti jo plaučius.

Siekia išvengti protezų

Pjūvis skalpeliu, kraujas, jo kvapas. Profesorius R.Benetis ir kardiochirurgas Saulius Giedraitis manipuliuoja chirurginiais instrumentais po ertmę ligonio kūne. Operacinės slaugytojos preciziškai be žodžių patarnauja operuojantiems chirurgams, jie retkarčiais tarstelėja vieno ar kito medikamento, instrumento pavadinimą, paprašo anesteziologų suaktyvinti ar sulėtinti kai kurių organų darbą.

"Pašalinome šio ligonio pleurą, nes joje susikaupę skysčiai buvo suspaudę plaučius į mažą kamuoliuką", – atlikęs pagrindinę operacijos dalį pakomentavo profesorius R.Benetis ir nuskubėjo į kitą operacinę.

Joje ant operacinio stalo – 78-erių moteris. Jos veido beveik nesimato, tačiau akį rėžia didelis pjūvis per koją. Iš jos paimta vena bus perkelta į krūtinės ląstą, o du širdies vožtuvai, mitralinis ir triburis, išvalyti nuo kalkių ir performuoti taip, kad vėl tolygiai pumpuotų kraują.

Tai – pačios sudėtingiausios, bet ligoniui palankiausios plastinės širdies vožtuvų operacijos, kai vėl atstatomos jų funkcijos. Kauniečiai kardiochirurgai didžiuojasi mokėdami jas atlikti ir, užuot implantavę protezą, tokių operacijų atlieka daugiausiai iš keliolikos Europos šalių.

"Plastinėms širdies vožtuvų operacijoms atlikti reikia žinių, sugebėjimų, įgūdžių. Svarbiausia yra įsivaizduoti vožtuvą kaip trimatę struktūrą ir jausti, kiek patempti, nupjauti, kaip tai atsilieps kitai vožtuvo daliai. Tikslas – išsaugoti autentišką vožtuvą ir iš naujo atstatyti jo funkcijas. Meluočiau, jei sakyčiau, kad kiekvieną aortos vožtuvą galima atstatyti, tačiau didelei ligonių daliai tikrai galima. Ne vienas kardiochirurgas yra neteisingai įsitikinęs, kad aortos vožtuvas yra neliečiama žemė", – patirtimi dalijosi kardiochirugijos virtuozas R.Benetis.

Iš naujo formuojant širdies vožtuvus chirurgams labai svarbu įsivaizduoti, ar patikimai jie veiks, kiek laiko taip bus. Per metus Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje atliekama apie 500 širdies vožtuvų operacijų, iš jų apie 200 – plastinių.

Svarbiausias širdies organas

"Visi širdies vožtuvai yra labai svarbūs, bet aortos ypatingas tuo, kad pro jį kraujas išteka iš kairiojo skilvelio ir patenka į smegenis bei visus kitus gyvybiškai svarbius organus. Jei šis vožtuvas blogai dirba, nukenčia organai, nepakankamai aprūpinti krauju", – paaiškino Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos profesorė Jolanta Vaškelytė.

Kodėl aortos vožtuvas gali pradėti tinginiauti, dirbti nedrausmingai?

Viena priežasčių – įgimtos širdies ydos, kai vožtuvas turi ne tris, o tik dvi bures. Jos reikšmingos tuo, kad atsidarinėja ir praleidžia kraują į aortą. Įgimta burių patologija dažniausiai paaiškėja dar vaikystėje. Kita aortos stenozės (aortos angos susiaurėjimo) priežastis gali būti širdies reumatas, bet jis pasitaiko retai. Dažniausia širdies aortos vožtuvo pakenkimo priežastis – kalcinozė, kai ant vožtuvo burių nusėda aterosklerotinės plokštelės.

"Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aortos vožtuvo sklerozės ir kraujagyslių aterosklerozės vystymosi mechanizmas panašus. Dėl to burės sukalkėja, praranda elastingumą ir vožtuvas sunkiai atsidarinėja", – pagrindinę priežastį paaiškino profesorė J.Vaškelytė.

Kai dėl šios priežasties vožtuvas dirba tik ketvirtadalio pajėgumu ir atsidariusio aortos vožtuvo spindis būna tik vieno, o ne keturių kv. cm ploto, ligonio sveikatos būklė vadinama kritine. Kairysis širdies skilvelis, per smarkiai susiaurėjusią angą priverstas stumti kraują, labai nuvargsta, sustorėja ir vis menkiau susitraukinėja, o kiti organai kraujo gauna vis mažiau.

Signalas – trumpalaikis svaigulys

"Blogiausia, kad aortos stenozės proceso žmogus ilgai visiškai nejaučia, o pasireiškus simptomams išgyvenamumo prognozė stačia linija krenta žemyn", – konstatuoja gydytoja kardiologė J.Vaškelytė.

Simptomai taip pat nėra labai gąsdinantys, todėl dauguma ligonių nekreipia į juos dėmesio arba prie jų prisitaiko. Pavyzdžiui, moteriai, pasirengusiai pereiti per gatvę ir susikoncentravusiai į šviesoforo spalvas, akimirkai susvaigo galva. Atrodo, kas čia blogo, tačiau būtent taip pasijutusiai medikei įvertinus šį sveikatos signalą ir nuskubėjus pas kolegas išsitirti buvo nustatyta, kad širdies aortos vožtuvo burės sukalkėjo. Ligonė buvo skubiai operuota.

Skausmai už krūtinkaulio, dusulys, nešant sunkesnį krepšį arba lipant laiptais taip pat yra ženklai, kad gali tekti protezuoti aortos vožtuvą. Tačiau profesorė J.Vaškelytė iš patirties žino, kad ne vienas žmogus su šiais simptomais kuriam laikui susigyvena, tarsi jiems pataikaudamas: vengia svorio, lėtai lipa laiptais, bet pas gydytojus neina.

Šie simptomai būdingi ir išeminei širdies ligai, ir širdies nepakankamumui, bet gydytojai labai lengvai nustato jų kilmę.

"Aortos vožtuvo stenozei būdingas lengvai girdimas ūžesys. Ją patvirtina echokardiografija – tyrimas ultragarsu, įrodantis, kiek yra burių, kalcinuotos jos ar ne, kiek susiaurėjusi aortos vožtuvo anga ir kokia kairiojo skilvelio būklė", – aiškina profesorė J.Vaškelytė, kurios atlikti tyrimai visuomet pasitvirtina, kardiochirurgams atvėrus ligonio krūtinės ląstą.

Mechaniniai ir biologiniai

Operacinis širdies aortos stenozės gydymas yra pats efektyviausias.

"Implantuojame septynių rūšių vožtuvus. Vieni jų yra biologiniai, kiti – mechaniniai, kurių gamybos technologija labai sudėtinga. Labai aukštoje temperatūroje, kuri specialioje aukštakrosnėje sukuriama indukciniu elektros lauku, grafitas bombarduojamas silicio atomais ir paverčiamas pirolitine anglimi. Ji savo savybėmis tampa panaši į deimantą. Tai labai atsparus produktas. Iš kietos medžiagos pagaminti vožtuvą būtų sunku, o iš grafito – lengva", – paaiškino vienas garsiausių šių laikų kardiochirurgų R.Benetis.

Biologiniai vožtuvai gaminami iš kiaulių širdies raumens. Juos žmogaus organizmas toleruoja pakančiau, bet ir susidėvi jie daug greičiau – per 15 metų. Dėl šios priežasties biologiniai vožtuvai netinka jauniems žmonėms.

Mechaniniai vožtuvai, kad ir kokie tobuli ir ilgaamžiai būtų, taip pat turi trūkumų.

"Implantavus mechaninį vožtuvą žmogus turi gerti kraujo krešumą mažinančius vaistus. Kiekvienas organizmas į juos reaguoja individualiai. Jei išgersi per mažą vaistų dozę – kraujas gali sutirštėti ir susidaryti gyvybei pavojingas krešulys. Perdozavus šių vaistų kraujas gali pernelyg suskystėti ir išsilieti į smegenis", – apie pavojų gyvybei net ir po aortos vožtuvo operacijos pasakojo profesorius R.Benetis.

Naujo metodo rizika

Yra dar vienas širdies vožtuvų gydymo būdas, kai protezas įvedamas per kraujagyslę, panašiai, kaip jos plečiamos dėl užkalkėjimo. Tačiau šis metodas dar tik žengia pirmuosius žingsnius, specialūs vožtuvai kainuoja apie 16 tūkst. eurų.

"Reikia dar labai daug dirbti šioje srityje, nes niekas nežino, kiek ligonis išgyvens su šitaip implantuotu protezu. Nesutrupinus kalkių lieka nesandarumai ir viena yda, kai vožtuvas nepakankamai atsidaro, pakeičiama kita. Kokia šio metodo ateitis, dar sunku pasakyti, rezultatams patikrinti reikia laiko, o vožtuvų gamintojai aktyviai jį siūlo", – nuogąstauja ir svarsto profesorius R.Benetis.

Naujasis metodas, anot kardiochirurgų, pranašesnis tuo, kad operacija yra lengvesnė. Jis tinka tada, kai ligonio sveikatos būklė labai sunki, o jai pagerėjus galima implantuoti vožtuvą, atvėrus krūtinės lastą.

Kurį metodą ir vožtuvą ligoniui pasirinkti?

"Turi susėsti trys savo profesionalumu lygiaverčiai specialistai, taikantys tuos metodus, ir nuspręsti, kas ligoniui geriausia. Svarbiausia – vertinti ne pooperacinio laikotarpio trukmę, kad būtų išpildytas ligonio prašymas suteikti jam galimybę kuo greičiau grįžti į darbą, bet vožtuvo veikimo ilgaamžiškumą ir poveikį sveikatai", – tokiu principu vadovaujasi profesorius R.Benetis.

O kaip išsaugoti sveiką širdį ir jos vožtuvus, kad nereikėtų jų operuoti?

"Galime tik pafilosofuoti, kodėl sveika gyvensena ne visada yra efektyvi. Tačiau piktnaudžiauti gera sveikata yra tikrai neprotinga", – atsakė profesorė J.Vaškelytė.

Kai matai žmogų ant operacinio stalo, tikrai norisi gyventi taip, kad niekada ten neatsidurtum.

Kas yra stenozė?

Aortos vožtuvo angos susiaurėjimas arba stenozė – tai širdies yda, kai susiaurėjusi aortos anga trukdo kraujui tekėti iš kairiojo skilvelio į aortą.

Širdis ir vožtuvai

Širdyje yra keturi vožtuvai: aortos, mitralinis, tribūris ir plaučių. Širdis skirstoma į kairiąją ir dešiniąją puses. Dėl dešiniosios pusės darbo, kraujas teka pro plaučius, kur į jį patenka deguonis; dėl kairiosios – deguonimi įsotintas kraujas išstumiamas į aortą ir išnešiojamas po visą organizmą. Kiekviena širdies pusių turi atskirą prieširdį ir skilvelį. Aortos anga yra tarp kairiojo skilvelio ir aortos. Joje esantis vožtuvas neleidžia kraujui iš aortos grįžti atgal.

Stenozės priežastys ir rizikos veiksniai

Ši yda gali būti įgimta, dėl mažesnio aortos vožtuvo burių skaičiaus – dviburio ar net vienburio vožtuvo, ir įgyta dėl senatvinių pokyčių ar persirgto reumato.

Ligos simptomai ir požymiai

Jei stenozė nedidelė, yda ilgą laiką nepasireiškia. Ligai progresuojant atsiranda dusulys, kai padidėja fizinios krūvis, vėliau ir esant ramybės būklės. Būdingi naktiniai priepuoliai, kai ligonis staiga pabunda jausdamas oro trūkumą, baimę, prakaitavimą, girdimas dažnas garsus kvėpavimas, lydimas sauso kosulio. Kiti simptomai – skausmas už krūtinkaulio, trunkantis valandomis, ne visada praeinantis nuo nitroglicerino, galvos svaigimas ir alpimai, dažniausiai, kai padidėja fizinis krūvis, širdies permušimai, bendras silpnumas, nuovargis.

Rimvydas Šlapikas, Kauno medicinos universiteto profesorius, Kardiologijos klinikos Kardiologijos ambulatorijos vadovas

Kasmet širdies ligos ir insultas – vyraujanti mirties priežastis pasaulyje – pasiglemžia daugiau kaip 17,2 mln. gyvybių. Beveik pusė mirštančiųjų dėl lėtinių ligų yra produktyvaus amžiaus – tarp 15 ir 69 metų. Įrodyta, kad darbovietės sveikatinimo programos, kurios skatina sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir tabako ribojimą, yra ekonomiškos, norint išsaugoti gyvybę ir pagerinti darbo produktyvumą. Daugelis mūsų didžiąją savo laiko dalį praleidžiame darbe. Yra patikimų įrodymų, kad darbovietė, skatinanti sveikus įpročius, gali sumažinti daugelio ligų, tarp jų ir širdies ligos bei insulto, rizikos veiksnių. Neabejojama, kad programos, skatinančios fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą, yra efektyvios keičiant gyvenseną. Darbovietėje galima užtikrinti nerūkymo aplinką – uždrausti rūkyti pastatuose, skatinti sveikus mitybos įpročius, suteikti informacijos apie kalorijų ir riebalų kiekį valgyklos maiste, į valgiaraštį įtraukti daugiau grūdinių patiekalų, natūralių produktų, vaisių ir daržovių, sočiuosius riebalus keisti sveikesniais nesočiaisiais riebalais, skatinti darbuotojus mankštintis per pertraukas, užtikrinti, kad darbuotojams, partneriams ir tiekėjams geriamasis vanduo būtų lengvai prieinamas biuro pastatuose, lauko darbo vietose ir susirinkimo kambariuose. Kiti darbdaviai tikrina darbuotojų širdies sveikatą, kai matuojamas kraujospūdis, cholesterolis ir gliukozės kiekis, kartu nustatomas liemens ir klubų santykis (vyrų liemens apimtis turi būti ne didesnė kaip 102, moterų – 88 cm), kūno masės indeksas. Taip galima nustatyti individualią riziką ir patarti, kokių veiksmų imtis.