Per dvi savaitgalio paras ir vakar iki 12 valandos į Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinę ligoninę kreipėsi 180 traumas patyrusių žmonių. Dauguma jų nukentėjo slidžiose miesto gatvėse ir kiemuose. Kaip išvengti šių nelaimių?

Vicemeras susižalojo kitaip

Kauno mero pavaduotojas Algimantas Kurlavičius, praėjusią savaitę susilaužęs koją, neigia tapęs slidaus miesto savivaldybės kiemo auka.

"Koja man lūžo visai ne dėl slidumo ir ne savivaldybės kieme", – tvirtina vicemeras, kuruojantis sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos klausimus.

A.Kurlavičiaus kairė koja sugipsuota, lūžo jos kaulas prie čiurnos sąnario. Tai atsitiko, pasakoja mero pavaduotojas, neapdairiai įkritus į nedidelę duobę. Kur ji tykojo, politikas nepanoro komentuoti, juolab ką nors kaltinti dėl atviros duobės. Vicemeras džiaugiasi, kad lūžis nėra sudėtingas, kojos operuoti nereikėjo. Po kelių savaičių gipsas bus nuimtas.

Tai A.Kurlavičiui netrukdė dalyvauti iš anksto suplanuotuose renginiuose. Vicemeras pažadėjo šią savaitę koją labiau patausoti ir susitaikyti su ligonio dalia. Pirmą tokią traumą savo gyvenime patyręs vyras turi patarimą visiems griūvantiesiems.

"Slystant reikia stengtis kojas sulenkti, kad kūno svorio centras būtų kuo žemiau, ir traukti po savimi. Taip visuomet elgiasi sportininkai", – mokė A.Kurlavičius.

Iš savo naujausios patirties pridūrė, kad einant reikia žiūrėti, kur koją statai, o ne žvalgytis aplinkui.

Verta pasirūpinti patiems

Pagrindinė kojų ir rankų lūžių priežastis žiemą – slidžios gatvės ir kiemai. Tai patvirtinęs Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto vadovas Raimondas Kunickas pritarė, kad traumų būtų mažiau, jei žiemą tvarkytumės ūkiškiau ir saugotume savo sveikatą.

Pirmiausia mums visiems trūksta šeimininkiškumo ir atsakomybės. Apsaugoti save ir kitus nuo traumų yra daugybė būdų. Jei kiekvienas kaunietis nukastų sniegą ne tik savo kieme, bet ir už tvoros, nuo šaligatvio, ar pabarstytų jį sniegą tirpdančiomis medžiagomis, būtų daug saugiau jam pačiam, kaimynui ir praeiviui. Jei su kastuvais išeitų į kiemą daugiabučio gyventojai – smagiai pasimankštintų, pabendrautų ir jų kojos bei automobiliai neklimptų sniege. Nubaustieji viešaisiais darbais – taip pat galėtų padirbėti valydami sniegą.

Tačiau kol šios galimybės neišnaudojamos, gydytojas R.Kunickas visiems pataria klausytis orų prognozės ir prieš išeinant iš namų pažvelgti pro langą. Slydmečiu be reikalo neiti iš namų rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų kaulai trapesni, todėl paslydus ir parkritus čiurnos, blauzdikaulio ar šlaunikaulio lūžis garantuotas.

"Tegul senukai pasimeldžia namuose, užuot ėję į bažnyčią. Maisto produktų jiems tegul parneša vaikai ar kaimynai", – kiekvieną žiemą moko R.Kunickas, matantis traumas patyrusių žmonių kančias.

Pirmiausia reikia sutvarstyti

Žiemą maždaug 70 proc. traumatologų pacientų būna slidžių gatvių aukos. Kai kuriems jų prireikia net operacijos.

Gydytojas R.Kunickas primena, kad susižalojus nevalia gydytis patiems ar laukti, kol skausmas praeis. Savaime traumos negyja ir anksčiau ar vėliau prireikia medikų pagalbos.

"Po paros ji tampa nevisavertė, nes nebegalima atlikti kai kurių procedūrų, jos nebe tokios efektyvios. Kuo vėliau pradedama gydyti, tuo ilgiau gyja sužalota vieta", – aiškina didžiulę darbo patirtį turintis gydytojas traumatologas.

Jis sako, kad patyrus traumą reikia nedelsiant vykti į visą parą dirbantį Traumatologijos punktą. Prašo nesipiktinti, jei gydymo įstaigoje tenka palaukti konsultacijos. Gydytojų darbo krūviai dideli, pirmenybė teikiama sunkiausiems ligoniams. Paslaugas jie teikia procedūrų ir gipsavimo kabinetuose, operacinėse, budintys gydytojai nesėdi vien priėmimo skyriuje.

Iki atvykstant į Traumatologijos punktą gydytojas R.Kunickas pataria suteikti nukentėjusiajam būtinąją pagalbą, o ne gabenti jį bet kaip. Pirmiausia reikia imobilizuoti lūžusią galūnę, kad ji nejudėtų. Tai galima padaryti prie lūžusios rankos ar kojos pridėjus bet kokią tvirtą lentelę ir ją užbintavus kartu su galūne.

"Turi būti imobilizuoti viršutinis ir apatinis sąnariai nuo pažeistos vietos", – mokė gydytojas R.Kunickas ir patarė visiems įsigyti būtinosios medicinos pagalbos teikimo vadovėlį.

Ištikus bet kokiai traumai pažeistą vietą tinka šaldyti, nukentėjusiajam duoti skausmo malšinamųjų vaistų, jei jis nepakeliamas. Jokiais tepalais pažeistos vietos tepti negalima.

Traumatologų patarimai

Labai svarbu žiemą avimos avalynės padas: jis turi būti gruoblėtas, nenudilęs. Jei batai seni ar slidžiais padais, reikia įsigyti jų įtvarus.

Senukams ar neįgaliesiems, besinaudojantiems lazda ar ramentais, ant jų reikia uždėti specialų antgalį.

Nešuliams geriau naudoti krepšius su ratukais, kad bent viena ranka būtų laisva ir galima būtų prisilaikyti turėklų. Dar geriau – kuprinė, kad abi rankos būtų laisvos ir būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

Reikia būti itin atsargiems prekybos centrų prieigose, nes ten dažniausiai būna labai slidu.

Einant patartina žiūrėti po kojomis, prieš kertant gatvę įsitikinti, kad automobilis tikrai sustos.

Griūnant reikia stengtis pasiremti rankomis: jų kaulų lūžiai mažiau sudėtingi nei šlaunikaulio.