Edinburgo universiteto (Jungtinė Karalystė) dizaino inžinerijos profesorius Stivenas Salteris (Stephen Salter) pasiūlė būdą, kaip genealiai paprastu sprendimu ateityje būtų galima išvengti tokių superuraganų kaip Šiaurės Ameriką ką tik nuniokojusi Sandy. Viskas ko reikia – tūkstančių senų automobilinių padangų. Jo idėją jau finansiškai parėmė milijardierius „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas (Bill Gates) ir Natano Mairvoldo (Nathan Myhrvold) kompanija „Intellectual Ventures“.

Tūkstančių padangų Atlanto vandenyse sustačius viena ant kitos vertikaliai ir sujungus į improvizuotus vertikalius vamzdžius (žr. vaizdo siužetą naujienos pabaigoje), besileidžiančius į okeano gelmę, būtų galima užkirsti kelią uraganų formavimuisi.

Nors brito sumanymą finansiškai jau spėjo paremti milijardierius „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas (Bill Gates) ir Natano Mairvoldo (Nathan Myhrvold) kompanija „Intellectual Ventures“, o S. Salteris savo idėją jau užpatentavo, jis teigia, kad jo idėjos išbandymui reikia daugiau lėšų.

Uraganai yra intensyvios žemo slėgio zonos, susiformuojančios virš šiltų okeano vandenų. Uraganų energijos šaltinis – įšilusio okeano vandens garai. S. Salterio sumanyta konstrukcija (kai kas ją jau spėjo pakrikštyti

„Salterio kriaukle“ [angl. – „Salter Sink“]) bangų energijos pagalba pumpuotų į gelmę šiltą paviršiaus vandenį ir tokiu būdu vėsintų okeano paviršių. Taip būtų pasirūpinta, kad galingiausi uraganai nė negimtų.Įrenginys veiktų bangų pompos principu: okeano bangavimas įšilusį vandenį atneštų į padangų cilindro viršų, o tada gravitacija trauktų tą vandenį į gelmę, iki maždaug 200 metrų gylio, kur jis pradėtų maišytis su vėsiu vandeniu. Okeano gelmėje formuojantis tokiam kokteiliui, vandenyno paviršius imtų vėsti, o tai reiškia mažesnes uraganų formavimosi galimybes.

Kompanijos „Intellectual Ventures“ specialistų vertinimu, 10-100 metrų skersmens „cilindras“ iš senų padangų okeano paviršiuje šiluminės energijos perteklių galėtų asimiliuoti ištisais gigavatais.

Profesorius S. Salteris leidiniui „Observer“ pasakojo, jog vandenyno vėsinimui išnaudojant bangavimo energiją, galėtų būti ir ekologinės naudos. Tokios bangų pompos būtų išmėtytos po visą Atlanto vandenyno „uraganų alėją“ – Atlanto regioną ties pusiauju, kur susiformuoja nuožmiausi štormai.

„Salterio kriaukles“ uraganų alėjoje reikėtų išmėtyti vėlyvą pavasarį, iki uraganų sezono pradžios likus keletui mėnesių, o surinkti jas reikėtų prieš pat didžiųjų audrų metą – tada jos savo darbą jau būtų atlikusios.

„Kad būtų apsaugotas Golfo regionas, reikėtų tūkstančių tokių „kriauklių“, tačiau, mūsų paskaičiavimu, išlaidos būtų gerokai mažesnės už nuostolius, kuriuos atneša uraganai, - savo tinklalapyje skelbia „Intellectual Ventures“.

S. Salterio teigimu, mirtinų uraganų profilaktikai pakaktų 150-450 iš senų padangų ar iš kitų plūdrių žaliavų sukonstruotų plūduriuojančių „kriauklių“. Jos laisvai dreifuotų vandenyne ir siųstų radarams signalą, kad su jais nesusidurtų laivai.

S. Salteriui tokia mintis atėjo dar stebinti uragano Katrinos nuniokoto Naujojo Orleano vaizdus. JAV vyriausybei savo idėją britas pristatė dar 2007 m. Uraganų profilaktika yra JAV mokslinių tyrimų prioritetas, kadangi nuo 2004 m. šalį buvo užgriuvę jau 10 mirtinų uraganų.

Naujausiais duomenimis, uraganas Sandy pridarė žalos už 30 mlrd. JAV dolerių, o bendra uraganų atneštų nuostolių suma JAV ir Karibų regionui nuo 2002 m. siekia net 200 mlrd. JAV dolerių.

S. Salterio teigimu, jo siūlomos technologijos mechaninis efektyvumas jau yra įrodytas, tačiau pripažįsta, jog reikia lėtų papildomiems tyrimams, kad būtų išsiaiškintas ekologinis tokio sumanymo aspektas.