Saulės energija varomas lėktuvas, galintis skristi dieną ir naktį, yra ne technologijos revoliucijos, o mąstymo revoliucijos simbolis, teigia jo pilotai ir kūrėjai šveicarai Bertrand'as Piccardas ir Andre Borschbergas.

Jo kūrėjai lakūnai kratosi pompastiškų "technologijos revoliucijos" arba "revoliucijos aviacijoje" apibūdinimų. "Tai nėra nauja technologija, tai - naujas būdas panaudoti jau esamą, ir tai yra žinia - naudodami technologijas, kurias jau turime, galime užtikrinti tą pačią gyvenimo kokybę, bet išeikvojant mažiau energijos", - sakė A. Boršerbergas.

Šio lėktuvo tikslas, pasak pilotų, yra keisti mąstymą ir plėsti suvokimą, kad galima gyventi kokybiškai ir neteršiant aplinkos. "Jeigu norime išspręsti ateities iššūkius, mums reikia platesnės patirties, išmokti išsilaisvinti iš dogmų, kurios įkalina mūsų sumanymus. Kaskart, kai esame įsitikinę, kad tai yra neįmanoma, turime pakeisti požiūrio tašką. (...) Kai kas nors sakys, kad neįmanoma pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių šaltinių, sakykite jiems, kad yra lėktuvas, varomas saulės energija, kuris skrenda dieną ir naktį", - sakė B. Pikardas.

Projekto vystytojai nesileidžia į kalbas apie tai, kada tokios technologijos galėtų būti pritaikytos komerciniams skrydžiams ir keleiviams skraidyti. "Greičiau negu galime įsivaizduoti", - lėktuvo demonstracijos metu tepasakė aplinkos apsaugos eurokomisaras Janeszas Potočnikas.

Pasak eurokomisaro, tokio lėktuvo atsiradimas skleidžia kitokios rytdienos idėją. "Lyginant JT duomenis dvidešimtojo amžiaus pradžioje, žmonių populiacija išaugo 4 kartus, vandens suvartojimas - 9 kartus, 16 kartų - iškastinio kuro panaudojimas. Šis lėktuvas įrodo, kad kitokia ateitis yra įmanoma", - sakė J. Potočnikas.

"Atsinaujinančios energetikos ambasadorius" iš pažiūros šiek tiek panašus į sklandytuvą: nedidelė piloto kabina, ilgi sparnai. Jų ilgis - 63,40 metro, tai yra beveik tokie pat dydžio kaip "Airbus A - 340", o sveria jis tik 1,6 tonos. Jo vidutinis skridimo greitis - 70 kilometrų per valandą.

Pasak A. Boršbergo, projektuojant šį lėktuvą viskas buvo daroma, kad jis taupytų energiją. Ilgi sparnai ir jų palyginti minimalus svoris, konstrukcijos ypatybės ir aukščiausiai iki šiol pasiekta aerodinaminė kokybė - tai kuo didžiuojasi lėktuvą sukūrę inžinieriai.

Į klausimą, kaip šis lėktuvas pasigamina energijos, kurios net ir labai taupant, jam vis tik reikia, kad skristų, inžinieriai atsakė taip: vidurdienį kiekvienas kvadratinis metras žemės paviršiaus gauna šviesos energijos, lygios tūkstančiui vatų, arba 1,3 arklio galios. Per 24 valandas gaunama vidutiniškai 250 vatų į kvadratinį metrą. Vadinasi, turint 200 kv. metrų fotovoltinių elementų ir 12 proc. naudingumo koeficientą, lėktuvo varikliai pasiekia ne didesnę nei 6 kilovatų galią. Tai yra maždaug tokią galią kaip brolių Raitų lėktuve, kuriuo jie pirmą kartą pakilo į orą 1903 metais. Šiame lėktuve yra įtaisyti ir ličio jonų akumuliatoriai, kaupiantys energiją, kad lėktuvas galėtų skristi naktį.

Jame sumontuota 12 tūkstančių saulės baterijų, taip pat 500 kg masės akumuliatorių, kurie leidžia lėktuvui ilgai skrieti tamsoje naudojant energiją, sukauptą šviesiuoju paros metu.

Šiuo lėktuvu į Briuselį atskridę pilotai jau planuoja ir tolimesnius skrydžius. Pabuvoję Briuselyje, jie ketina dar aplankyti Paryžių, po to grįžti atgal į Šveicariją. Pastačius antrą, didesnį, lėktuvą jau planuojama ir kelionė aplink pasaulį, kuri turėtų prasidėti 2014-aisiais.