KTU Statybos ir architektūros fakulteto lektorius Tadas Žebrauskas laimėjo Lietuvos banko konkursą Struvės geodeziniam lankui (UNESCO Pasaulio paveldas) skirtos proginės 20 eurų nominalo monetos dizaino sukūrimui.

Tai jau ne pirmasis proginės monetos konkursas, kurį laimi šis Kauno technologijos universiteto (KTU) akademinės bendruomenės narys. T. Žebrauskas papasakojo apie tai, kas jį traukia dalyvauti panašiuose dizaino konkursuose, kūrybinį procesą ir Struvės geodzinio lanko išskirtinumą.

– Tai jau ne pirmasis toks jūsų laimėjimas?

– Taip, šių metų pradžioje buvo išleista moneta, skirta Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, kurios dizainas – mano kūrinys.

Prie to prisidėjo ir mano kolega dailininkas Giedrius Paulauskas, kuris vėliau pagamino gipsinį monetos modelį. Šiais metai bandysiu monetą atspausdinti 3D printeriu, labai įdomu koks bus rezultatas, o jeigu nepavyks – modelio kūrimą vėlgi patikėsiu G. Paulauskui.

–Kaip nusprendėte dalyvauti šiame konkurse?

– Lietuvos bankas visoms proginėms monetoms skelbia konkursus, tačiau, mane asmeniškai, tik pažiūrėjus į siūlomas temas, intriguoja tik maža jų dalis. Būtent taip nutiko ir su Struvės geodezinio lanko dizaino konkursu. Apie šį lanką buvau girdėjęs nedaug, žinojau tik bendrą infomaciją, tačiau kuomet pradėjau ieškoti daugiau duomenų, ši tema mane tiesiog įtraukė.

– Kas tai yra Struvės lankas?

– Struvės geodezinis lankas – apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Grandinės galų geografinių platumų skirtumas siekia 25°20'. Ji avadinta Tartu universiteto astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės vardu.

Mano kurtoje monetoje pavaizduoti trikampiai atitinka profesoriaus F. G. V. Struvės sudarytą trikampių skaičiavimo sistemą.

Taip pat monetoje pavaizduota schema, kuri simbolizuoja apie 200 m.pr.Kr. graiko Eratosteno atliktą žemės perimetro skaičiavimą. Jis tai atliko pasitelkdamas saulės sukuriamu šešėliu ir susidarančiu kampu tarp šešėlio linijų. Gauta paklaida tik 10 procentų, o tai, mano nuomone, tikrai įspūdinga. Tiesa šią schemą komisijos buvau paprašytas supaprastint, kad ji būtų aiškesnė visuomenei.

– Monetoje išvardintos valstybės nacionalinėmis jų kalbomis: Norvegija, Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Moldova, Ukraina. Kas jas sieja?

Per visas šias valstybes nusidriekęs Struvės geodezinis lankas. Kai kuriose jų dar likę keli skaičiavimo taškai – universitetas Estijoje ar bažnyčia Suomijoje. Lietuvoje iš 18 esančių lanko punktų išrinkti ir pasiūlyti įamžinti trys Struvės dienovidinio lanko geodezinius punktai – Meškonyse, Paliepiukuose ir Gireišiuose. Šių taškų koordinatės bus nurodytos monetos briaunoje.

– Ar Lietuvos banko pateiktose konkurso sąlygose buvo nurodyti šį informacija?

– Ne, buvo nurodytas tik informacinis tekstas, šiuo atveju „Struvės geodezinis lankas“ ir „UNESCO pasaulio paveldas. Lietuva 2015), taip pat nominalas, Lietuvos simbolika (Vytis), monetų kalyklos ženkliukas. Visa kita – laisva mano interpretacija.

– Norint laimėti, neužtenka tik sukurti dizainą – reikia atlikti ir nemažai formalumų?

– Pirmiausiai komisijai siunčiami projektai, iš kurių jie atrenka įdomiausius ir pateikia siūlymus jų tobulinimui. Beveik niekada nebūna, kad dizainas tiktų iškarto. Tuomet kuri vieną nuo kito praktiškai minimaliai besiskiriančius dizainus. Kartais sėdi kambaryje tarp daugybės lapų ir nebežinai, kuris variantas buvo penktas, kuris penkioliktas. Pateikiamas variantas gintis komisijoje, kurią sudaro tiek banko atstovai, tiek meninkai, tiek konkečiai progai kuriamos monetos specifinės srities specialistai, kaip šiuo atveju geodezininkai, UNESCO paveldo atstovai – iš viso apie 20 žmonių.

– Kada moneta bus išleista?

– 2015 metų antrąjį ketvirtį, tad visas monetos kūrimo procesas užtrunka apie metus – nuo konkurso paskelbimo iki jos pristatymo.