Žmonės nesijaučia patenkinti

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" gruodžio 10–21 d. atliktos apklausos metu tik kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų sakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o net šeši iš dešimties (61 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 3 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

2019 m. lapkričio mėnesį 40 proc. piliečių teigė maną, kad situacija valstybėje gerėja, o 59 proc. deklaravo priešingą nuomonę.

O lyginant pastarojo mėnesio duomenis su gyventojų išreikšta nuomone prieš metus, pastebinčių padėties šalyje gerėjimą sumažėjo net 8 proc. 2019 m. sausio mėnesį 44 proc. teigė jaučią padėtį, besiklostančią teigiamai, ir 54 proc. manė, kad gyvenimas šalyje eina prastyn.

Eurostatas šį mėnesį taip pat paskelbė naujausius (2018-ųjų) duomenis, kad 6,6 proc. ES valstybių gyventojams pajamų, kad laiku galėtų susimokėti už komunalines paslaugas. Lietuvoje laiku neįstengė atsiskaityti 9,2 proc. Latvijoje padėtis dar blogesnė ir įsiskolinusių dalis siekė 11,6 proc., o Estijoje geresnė – 6,5 proc.

Daugiausia už komunalines paslaugas laiku negalėjusių susimokėti gyventojų dalis užfiksuota Graikijoje (35,6 proc.), Bulgarijoje (30,1 proc.) ir Kroatijoje (17,5 proc.). Mažiausia tokių gyventojų dalis fiksuota Švedijoje (2,2 proc.), Čekijoje (2,1 proc.) ir Nyderlanduose (1,5 proc.).

Perkamoji galia vis didėjo

O Lietuvos banko ekonomistų atlikta analizė rodo, kad per 20 metų sparčiai artėjome prie ES pragyvenimo lygio vidurkio.

"Lietuva sėkmingai įveikė didelę dalį distancijos maratone europinių pragyvenimo standartų link. Tačiau, norint pasiekti ar net pralenkti Vakarų Europos pajamų lygį, labai svarbu neįstrigti pakeliui. O tokia rizika yra, jei nesiimsime spręsti svarbiausių ekonominių iššūkių", – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Raimondas Kuodis

Pasak šalies centrinio banko, vienas pagrindinių pragyvenimo lygio rodiklių – bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą, t.y. atsižvelgus į kainų skirtumus tarp valstybių, Lietuvoje 1995 m. siekęs 33 proc., naujausiais duomenimis, jau viršija 80 proc. ES vidurkio. Per ketvirtį amžiaus Lietuvos BVP vienam gyventojui ir ES vidurkio santykis padidėjo 48 proc., t.y. pustrečio karto. Tai didžiausias ekonominės konvergencijos (šalies ekonomikos artėjimo prie ES vidurkio) rodiklis tarp visų naujųjų ES narių, t.y. Lietuva prie ES vidurkio artėjo sparčiausiai.

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, jei Lietuvos ir ES ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį, šalies ekonomika ES vidutinį lygį pasiektų 2042 m. Tai reiškia, kad prireiktų dar beveik ketvirčio amžiaus, kad gyventojų pajamos ir pragyvenimo lygis pasiektų ES vidurkį.

"Jeigu būtų išlaikytas toks ekonomikos augimo lygis šalies mastu, ne tik Vilniaus, mes ES vidurkį, tikėtina, pasivytume per ketvirtį amžiaus. Vis dėlto yra didžiulis "bet", jis susijęs su darbo rinka", – mano Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Mažės darbingų gyventojų

Vis dėlto ligšiolinis ūkio augimo tempas Lietuvai ateityje toli gražu nėra garantuotas, įvertinus būsimus ekonominius iššūkius, visų pirma dėl darbo jėgos. Jau dabar beveik visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai yra vieni aktyviausių darbo rinkoje iš visų ES šalių, t.y. dirba arba aktyviai ieško darbo. Todėl galimybės įtraukti didesnę gyventojų dalį į darbo rinką yra palyginti ribotos.

Be to, darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas užprogramuotas dėl demografinių tendencijų. Jau artimoje ateityje iš darbo rinkos pasitrauks ir į pensiją išeis trečdaliu daugiau vadinamojo kūdikių bumo (gimusių XX a. pokario laikotarpiu) atstovų (kasmet apie 37 tūkst.), negu į darbo rinką įsilies po nepriklausomybės atgavimo gimusių jaunuolių (kasmet apie 27 tūkst.). Šio neigiamo darbo jėgos veiksnio iš esmės nekompensuotų net ir tai, jei ateityje tęstųsi pernai pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo užfiksuotas teigiamas migracijos balansas, kai į šalį atvyksta daugiau gyventojų, nei iš jos išvyksta.

"Net ir iššūkių veikiama, šalies ekonomika gali ir toliau artėti ES vidurkio link. O tinkamai reagavus į iššūkius, gyventojų pajamų augimas ne tik neįstrigtų spąstuose, bet Vakarų Europos gyventojų pajamų lygį galėtų pasiekti netgi sparčiau", – aiškina G.Šimkus.

Pasak centrinio banko atstovų, per pastaruosius 20 metų Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Šiandien jų turime apie 1,8 mln. Jei situacija reikšmingai nesikeis, 2030 m. darbingo amžiaus žmonių bus mažiau nei 1,5 mln., 2060 m. – tik šiek tiek daugiau nei 1 mln.

Lietuvos banko ekonomistų atliktoje analizėje išskirtos kelios kryptys, kaip reaguoti į minėtus iššūkius: daugiau investuoti ir didinti našumą; itin daug dėmesio skirti švietimui ir kvalifikacijai kelti; įgyvendinti tinkamą migracijos politiką; pasitelkti technologijas – Lietuva galėtų labiau išnaudoti darbo vietų automatizacijos galimybes.

Augimo prognozės

Banko "Swedbank" ekonomistai padidino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę 0,6 proc., iki 2,6 proc. Panašaus BVP augimo tikimasi ir kitąmet. Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti sparčiausiai Baltijos šalyse, o Estijai prognozuojamas 2,4 proc., Latvijai – 2,2 proc.

Pasak SEB banko, mūsų ekonomika taip pat šiemet augs kiek lėčiau, tačiau augimas vis dėlto bus didesnis nei Latvijoje bei Estijoje. Tai bankas prognozuoja naujausiame leidinyje "Nordic Outlook".

"Prognozuojame, kad šiemet šalies ūkio plėtra sieks 2,5 proc., o kitąmet – 2,4 proc.", – taip komentavo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Beje, 2,5 proc. augimo prognozes dar prieš mėnesį skelbė ir Lietuvos bankas.

Pasak "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, augimas padidintas po to, kai sušvelnėjo prekybos karas tarp Kinijos ir JAV, išnyko kietojo "Brexit" tikimybė.

"Pastaruosius trejus metus Lietuvos BVP augimas svyravo ties 4 proc. kartele ir buvo vienas sparčiausių ES. Vis dėlto tikėtina, kad Lietuvos eksportuotojams nepavyks visiškai atsispirti neigiamoms išorinėms tendencijoms, nes Vokietijos pramonė išlieka recesijoje, ir kitos svarbios eksporto rinkos taip pat, tikėtina, augs lėčiau", − sako "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais jau buvo fiksuoti prekių eksporto išsikvėpimo ženklai, o mažėjantys eksporto užsakymai rodo, kad tokios tendencijos tęsis ir šių metų pradžioje.

Vis dėlto, ekonomisto nuomone, kol kas nematyti jokių prielaidų, dėl kurių Lietuvoje būtų stebimas ne ekonomikos augimo sulėtėjimas, o krizė ar nuosmukis – Lietuvos bendras eksportas išlieka gerokai didesnis už importą, gyventojai ir įmonės neturi perteklinių finansinių įsipareigojimų, būsto rinkoje nesusiformavo burbulai.

Norint pasiekti ar net pralenkti Vakarų Europos pajamų lygį, labai svarbu neįstrigti pakeliui.

Centrinis bankas patvirtina

Lietuvos banko prieš mėnesį paskelbtos naujausios šių metų pasaulio ekonomikos prognozės irgi panašios. Jo ekonomistai taip pat akcentavo neapibrėžtumą tarptautinės prekybos srityje, ūkinį aktyvumą slopinantį ciklinį JAV ekonomikos augimo lėtėjimą. O tai blogina pasaulio pramonės padėtį, neigiamai veikia investicijas ir tarptautinę prekybą.

Pasaulio prekyba prekėmis yra netgi mažesnė, nei buvo prieš metus, teigė Lietuvos bankas, o ekonomikos silpnėjimas tampa vis plačiau apimantis. Prasčiau gyvuoja ne tik gamybos, bet ir paslaugų sektorius pasaulyje – pastarasis, palaikomas geros padėties darbo rinkose, vis tebeauga, bet plėtros tempas nebėra toks spartus, koks buvo anksčiau. Tai patvirtina jau kurį laiką vyravusius nuogąstavimus, kad blogėjanti gamybos padėtis pamažu pradės veikti ir paslaugų sektoriaus veiklas.

Lietuvos bankas atkreipė dėmesį ir į tai, kad lėčiau auga ir euro zonos – pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės – ekonomika. Čia išsiskiria pramonė, gaminanti vis mažiau produkcijos. Ypač didelių sunkumų patiria automobilių pramonė, kurią veikia ne tiek trumpalaikiai, kiek ilgalaikiai veiksniai – besikeičianti pasaulinė automobilių paklausa ir šios paklausos struktūra.

Kokia bus infliacija?

Paskutinė centrinio banko šių metų infliacijos prognozė – tiek 2019 m., tiek 2020 m. ji sudarys 2,3 proc. Anot jo ekonomistų, pernai daugiau nei užpraėjusiais metais kilo maisto kainos. Nemažą jų ūgtelėjimo dalį lėmė daržovių kainos, kurios reikšmingai didėjo, tikėtina, dėl žemės ūkiui nepalankių oro sąlygų. Bendrą maisto brangimą lėmė ir pasikeitusios pasaulinės maisto žaliavų kainos, kurias didino kai kuriuose pasaulio regionuose nepakankama žemės ūkio ir maisto produktų pasiūla ir išaugusi paklausa. O bendrąją infliaciją ypač didina paslaugų kainos. Nors kol kas numatoma, kad pasaulinės maisto žaliavų kainos ateinančiais metais kils mažiau, bendrąją infliaciją didėjimo linkme turėtų veikti daugiau nei šiemet augsiantys netiesioginiai mokesčiai. Kaip ir pastaraisiais metais, bendro kainų lygio pasikeitimui didžiausią įtaką turės paslaugų kainos, nes darbo sąnaudos, numatoma, toliau kils nemenkai. Pasak Lietuvos banko, 2020-aisiais vidutinis atlyginimas greičiausiai didės dar 6,7 proc.

SEB prognozuoja, kad šiemet 2,4 proc. prognozuojamas vidutinė metinė infliacija dėl išaugusių akcizų įtakos ir prognozuojamų didesnių negu 2019 m. degalų kainų. Tačiau sausio 21-ąją paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje "Nordic Outlook" teigiama, kad vidutinio darbo užmokesčio augimo šalyje 2020 m. prognozė pagerėjo nuo 6,5, iki 7,1 proc.

Infliacijos prognozę "Swedbank" ekonomistai dėl didesnių akcizų ir brangstančios elektros irgi padidino 0,2 proc., iki 2,7 proc. Tačiau, pasak šio banko ekonomistų, gyventojai sparčiau augančios infliacijos nepajus, nes vidutinis darbo užmokesčio augimas bus apie 7 proc.