Plačiau papasakojo darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

– Kokia dabar iš tikrųjų yra statistika?

– Situacija statybose tikrai netenkina. Lietuvoje stebime tam tikrą mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimo tendenciją. Tačiau statybos sektorius išlieka pačiu pavojingiausiu. Statybininko darbas yra pati pavojingiausia profesija Lietuvos Respublikoje.

– Nusikelkime į Kauną. Šiemet šiukšliavežio vairuotojas pervažiavo savo kolegą. Būna ir tokių nelaimingų atsitikimų darbe. Kiek žinau, žmogus nematė savo kolegos.

– Atvejis, kai pervažiuoja kolegą, yra ganėtinai retas. Tačiau dažniausiai žmonės arba darbuotojai tikisi išvengti pavojaus. Jei kalbame apie kritimus, tai darbuotojai dažniausiai krenta nuo kopėčių. Kopėčių naudojimas visada pavojingas, tačiau greitas ir patogus. Žmonės dažnai sako, kad pasistatyti bokštelį užtrunka, o pasiimti kopėčias teužtrunka minutę. Tačiau rizikuojama savo gyvybe arba sveikata.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pusė nelaimingų atvejų šiemet baigėsi mirtimi.

– Taip, vykdant statybos darbus. Statybos darbus atlieka ne tik statybos įmonės, bet ir žemės ūkio įmonės. Beveik pusė visų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko vykdant statybos darbus.

– Vėliau bandote išsiaiškinti, kaip tai atsitiko. Kokias istorijas girdite? Praėjusią savaitę girdėjome tokią vakarų Lietuvos istoriją, kai ganėtinai jaunas vyras krito iš 4 m aukščio.

– Istorijos pasikartoja. Jei kalbėtume apie mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, tai didžioji dalis įvyksta dėl to, kad darbdaviai neįgyvendina tų bazinių teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Kalbant apie jūsų minėtą atvejį, tai tyrimas atskleis, kokios buvo priežastys. Kai aš, kaip specialistas, paskaitau pirmines aplinkybes, matau, kad nebuvo koordinatoriaus, kuris tuos darbus prižiūrėtų. Nors vykdant montavimo darbus privalomas kompetentingo asmens vadovavimas. Tai yra tokios esminės klaidos, kai statybos vadovas neužtikrina tam tikrų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Dauguma darbų vysta subrangos būdu, kai yra rangovas, subrangovas bei dar žemesnis subrangovas. Būtent jų darbą ir reikia koordinuoti.

– Ar tai yra tik darbdavio atsakomybė, ar ir darbuotojas turi žiūrėti atsakingai, net jei nesilaikoma taisyklių, priminti apie jas?

– Norėčiau paskatinti visus darbuotojus pasižiūrėti. Tikrai dažnai galvojame, kad geriau greičiau kažką padarysime, nebūtina užsidėti šalmo, nebūtina saugotis. Galbūt nieko ir nenutiks, nes darėme tai jau dešimtis kartų ir esame išmokę. Bet visi tie kartai tik ir didina nelaimingo atsitikimo darbe tikimybę. Vėliau ar anksčiau tai atsitiks.