Didelį dėmesį žadama skirti ir ateities energijos šaltiniui – vandeniliui. Bus siekiama prisijungti prie Europos žaliojo vandenilio tinklo.

Elektros ir dujų perdavimo sistemų operatores, energijos kaupimo sistemų valdytoją „Energy Cells“, biokuro biržą „Baltpool“ bei energetikos infrastruktūros bendrovę „Tetas“ valdanti valstybinė įmonių grupė „EPSO-G“ savo ruožtu žada pristatyti naują Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją – remiantis šių metų pabaigoje su tarptautiniais konsultantais sudaryta Lietuvos energetikos ateities vizija iki pat 2050-ųjų.

„Toliau bus tęsiamas sinchronizacijos projektas, sausį numatytas antrasis jūrinio vėjo elektrinių parkų konkursas. Lietuvai siekiant tapti Europos žaliojo vandenilio tinklo dalimi, „Amber Grid“ sieks tapti Lietuvos vandenilio tinklo operatoriumi ir dalyvauti bendruose projektuose su Baltijos regiono valstybėmis“, – Eltai pagrindinius grupės planus apibendrino „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.

„Litgrid“ tęs pasiruošimą sinchronizacijai, prijungs du sinchroninius kompensatorius

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kitąmet tęs atsijungimui nuo rusiškos IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo) ir sinchronizavimuisi su Vakarų Europos elektros tinklais būtinus projektus.

Taip pat įmonė teigia į perdavimo tinklą toliau integruosianti AEI elektrines, siekiant, kad Lietuvoje būtų pagaminta 100 proc. suvartojamos elektros.

„Pagrindiniai „Litgrid“ tikslai nesikeis“, – Eltai komentavo „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Baltijos šalys yra sutarusios sinchronizaciją įgyvendinti 2025 m. vasarį. Tam operatorės privalės jau rugpjūtį paskelbti, jog Lietuva, Latvija ir Estija nepratęs BRELL sutarties.

Operatorė pavasarį prie tinklo Alytuje ir Telšiuose prijungs sinchronizacijai būtinus sinchroninius kompensatorius. Trečiąjį tokį įrenginį atgabens ir pradės montuoti Neries pastotėje Vilniaus rajone.

Ruošiantis sinchronizacijai „Litgrid“ taip pat baigs pirmuosius Neries 330 kV transformatorių pastotės rekonstrukcijos bei Darbėnų 330 kV skirstyklos statybos etapus, įdiegs naują energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemą, sudarys sutartį dėl „NordBalt“ jungties su Švedija valdymo sistemos atnaujinimo paslaugų.

Dar „Litgrid“ iki liepos atliks reikiamus skaičiavimus ir įvertinimus dėl „Harmony Link“ sausumos jungties, kiek anksčiau įmonei pradėjus svarstyti jungtį su Lenkija tiesti sausuma, o ne jūros dugnu.

Kartu „Litgrid“ planuoja 2024 m. antroje pusėje prisijungti prie Europos balansavimo energijos rinkos platformos MARI, pradėti kai kurių elektros perdavimo linijų, Vilniaus miesto transformatorių pastotės statybos projektų teritorijų planavimo darbus, pradėti kitus jungčių statybos darbus.

„Amber Grid“ didelį dėmesį skirs vandenilio gamybos galimybėms, tikisi naujo biometano gamintojo

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ tarp svarbiausių 2024 m. mini Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektą.

„Planuojama, kad vandenilio dujotiekis nuo Suomijos iki Vokietijos galėtų būti pastatytas per Lietuvą per artimiausius 10 metų“, – komentare Eltai teigia „Amber Grid“.

„Pradedame paruošiamuosius darbus“, – rašo įmonė.

Iki metų vidurio „Amber Grid“ planuoja atlikti vandenilio koridoriaus galimybių studiją, kuri parodytų regiono potencialą gaminti žaliąjį vandenilį.

„Iš tarptautinių konsultantų gausime rekomendacijas dėl vandenilio dujotiekio, planuojamo nutiesti per šešias valstybes nuo Suomijos, per Baltijos šalis iki Vokietijos projekto apimties, dujotiekio maršruto, pajėgumų, finansavimo ir rizikų valdymo.

Studijos rezultatai bus itin svarbūs visam regionui, kuris šiuo metu aktyviai ieško galimybių plėtoti vandenilio ekosistemą“, – komentuoja „Amber Grid“.

Vandenilio koridorius, anot operatorės, įtrauktas tarp Europos Sąjungos bendro intereso projektų. Tikimasi, jog dėl to jis sulauks didesnio tarptautinio dėmesio arba finansavimo.

Be to, 2024 m. įmonė kartu su „Litgrid“ ir kitomis suinteresuotomis šalimis pradės kurti vandenilio tinklo 10 metų tinklo plėtros planus, o pati sieks tapti Lietuvos vandenilio tinklo operatore, prisijungti prie Europos žaliojo vandenilio tinklo.

Kartu „Amber Grid“ tikisi, kad kitąmet prie sistemos prijungs antrą biometano jėgainę. Pirmasis žaliųjų dujų gamintojas „Tube Green“ prijungtas šiemet.

Ateinančiais metais, kaip ir šiemet, „Amber Grid“ planuoja transportuoti panašiai dujų kaip ir šiemet – apie 60 TWh, į perdavimo tinklą ir infrastruktūros saugumą investuoti apie 22 mln. eurų.

Svarbiausi darbai šiemet

Svarbiausiais 2023 metų darbais „EPSO-G“ įvardija Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompromisą sinchronizuotis 2025 m. vasarį, parengtą Lietuvos energetikos viziją iki 2050 metų, didžiausios elektros kaupimo sistemos Europoje veiklos pradžią.

Grupė preliminariai skaičiuoja, kad į energetikos infrastruktūrą šiemet investavo 210 mln. eurų, t. y., penktadaliu daugiau nei prieš metus.

Pasak M. Keizerio, su tarptautinės konsultacijų įmonės DNV ekspertais ir partneriais Lietuvoje parengtoje vizijoje viešai pristatytos „kryptys, kuriomis stiprinsime šalies energetinę nepriklausomybę“.

„Vizijoje sudėlioti galimi raidos scenarijai, atveriantys šaliai galimybes tapti žaliųjų technologijų plėtros centru. Vadovaujantis minėtais scenarijais būtų įgyvendinami energetikos projektai, vystomos strateginės partnerystės kuriančios pagrindą skirtingų sektorių integracijai“, – kalbėjo M. Keizeris.

Anksčiau „EPSO-G“ pristatytu baziniu scenarijumi, Lietuva 2050 m., iš žaliosios gamybos, užsitikrins 74 TWh elektros poreikį. Prognozuojama plataus masto elektrifikacija, didesnės nei 70 mlrd. eurų investicijos.

M. Keizerio teigimu, tarp svarbiausių metų darbų svarbu paminėti balandį „Litgrid“ atliktą Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, „Energy Cells“ paleistą 200 MW galios elektros baterijų parką.

Gegužę „Amber Grid“ energijos biržai „European Energy Excgange“ pardavė du trečdalius regioninės dujų biržos „GET Baltic“ akcijų, taip pat paminėjo jis.

„EPSO-G“ vadovas dar akcentavo, kad šiemet toliau aktyviai augo AEI elektrinių pajėgumai, jų leistina generuoti galia peržengė 1 GW ribą.

„Šiemet prie „Litgrid“ perdavimo tinklo prijungtas didžiausias – 65 MW – saulės elektrinių parkas Baltijos šalyse, o vėjo elektrinių parkų prijungta 1,2 GW.

AEI plėtra nesustoja. „Litgrid“ duomenimis, lapkričio mėnesį atsinaujinančių energijos išteklių vystytojai pasirašė ketinimų protokolus ir finansinėmis garantijomis užtikrino projektų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 1,2 GW“, – kalbėjo M. Keizeris.