Gynybos biudžetas. Išlaidos krašto apsaugai kitąmet numatomos didžiausios Lietuvos istorijoje – gynybos biudžetas auga iki 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,79 mlrd. eurų.

Asignavimai gynybai didinami siekiant Lietuvoje iki 2030 metų pilnai išvystyti kariuomenės diviziją. Tačiau dėl galimybių įgyvendinti šį siekį suabejota po praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje įvykusio susitikimo, kurio metu apžvalgininkams ir nuomonės formuotojams dar iki viešai skelbiant biudžeto skaičius buvo pranešta, jog finansavimas nesieks 5 proc. BVP. Vėliau ministrė Dovilė Šakalienė pareiškė, kad gynybos biudžetas yra toks, su kuriuo galima dirbti.

Gynybos finansavimą sudaro ir 700 mln. eurų, skiriamų per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių.

Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Ministrų kabinetas, todėl Vyriausybės kritikai abejoja, ar visas fondas bus paskirstytas pagal tikruosius krašto apsaugos sistemos poreikius.

Jie taip pat įtariai žvelgia į kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad Krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybių keliams, skirtiems privažiuoti prie karinių objektų.

Reaguodama į abejones premjerė Inga Ruginienė pareiškė reikalausianti, kad išskirtinai gynybos poreikiams kitąmet būtų skiriama ne mažiau kaip 5 proc. BVP.

Viešųjų finansų tvarumas. Grynosios valstybės išlaidos augs 5,2 proc., valdžios sektoriaus deficitas bus 2,7 proc., o valstybės skola pasieks 45,1 proc. BVP – virš 5 proc. punktų daugiau nei šiemet.

Šie skaičiai atitinka europinius Mastrichto kriterijus, pagal kuriuos kontroliuojamas valstybių fiskalinis tvarumas, tačiau augsiančios valstybės skolos aptarnavimo išlaidos skatina ekonomistus nerimauti dėl viešųjų paslaugų finansavimo ateityje. Vien kitąmet skolos aptarnavimo išlaidos augs 175,5 mln. eurų.

Valdžios sektoriaus deficitas, jeigu jo skaičiavimas apimtų avansinius mokėjimus už ginkluotę, kitąmet siektų 4,7 proc., o ne 2,7 proc.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.

Žinios pensininkams. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės daugiau nei 12 proc. iki 750 eurų, o turintiesiems būtinąjį stažą – iki 810 eurų. Šie skaičiai turėtų tapti diskusijų objektu Seime, valdantiesiems jau kurį laiką diskutavus dėl galimybės spartesniam pensijų indeksavimui naudoti dalį „Sodros“ rezervo perviršio.

Pataisas, pagal kurias pensijoms didinti būtų naudojama bent 20 proc. planuojamo šio pertekliaus, jau yra pasiūlęs prezidentas Gitanas Nausėda.

„Sodros“ biudžeto pajamos kitąmet sieks 10,3 mlrd. eurų – 18,7 proc. daugiau nei šiemet, išlaidos – 8,8 mlrd. eurų – 11,1 proc. daugiau.

Kitąmet vienkartinė išmoka gimus vaikui pasieks 1036 eurus vietoje šiųmetinių 770 eurų, vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį. Pastaroji skiriama vaikui, kai jis ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba jo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto viso arba dalies išlaikymo iš vieno arba abiejų tėvų.

Teikiami įstatymų projektai taip pat leis sparčiau indeksuoti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, vaiko pinigus ir kitas. Vidutiniškai šios išmokos augs 5,4 procento.

Keliai. Finansų ministerija nurodė, kad keliams iš įvairių šaltinių kitais metais bus skiriama 815,5 mln. eurų, arba 5 proc. daugiau nei šiemet.

Vis dėlto šis skaičius tikriausiai nebus galutinis ir dėl to, kad keliai papildomai galės būti finansuojami iš krašto apsaugos sistemos asignavimų.

Ryškesnio proveržio finansuojant kelius tikimasi nuo 2027 metų, kai pradės veikti sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema, vadinamasis e.tollingas. Iš jo papildomai pirmaisiais metais tikimasi surinkti 200 mln. eurų – 126 mln. eurų daugiau nei 2026 metais iš kelių naudotojo mokesčio.

Atlyginimai. Viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui kitąmet bus papildomai skiriama 438,4 mln. eurų. Daugiausiai pinigų teks mokytojų, aukštųjų mokyklų darbuotojų, sporto trenerių algų kėlimui – 148,8 mln. eurų.

Vis dėlto papildomas finansavimas neleidžia didinti mokytojams algų tiek, kiek Vyriausybė yra įsipareigojusi skirti šakos kolektyvinėje sutartyje. Pagal jos formulę kitąmet mokytojų algos turėtų augti 7,65 proc., tačiau Vyriausybė jiems numato tik 5 proc.

Medikų darbo užmokesčiui didinti skiriama taip pat 148 mln. eurų, o daugiausiai atlyginimai augs rezidentams – 12,6 proc., arba 313 eurų „į rankas“.

Statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos ir muitinės darbuotojų – atlyginimams siūloma papildomai numatyti 24,1 mln. eurų. Tai leis jiems algas padidinti 5 proc. arba 110 eurų „į rankas“. Toks augimas taip pat netenkina pareigūnų profsąjungų. Jos reikalauja statutinių įstaigų finansavimą susieti su šalies BVP bei beveik trečdaliu padidinti darbo užmokesčio fondą.

Minimali mėnesinė alga kitąmet augs nuo 1038 eurų iki 1153 eurų arba beveik 70 eurų „į rankas“.