Šiuo metu daugelyje Lietuvos regionų baigėsi žieminių rapsų ir javų kūlimas, todėl į supirkimo punktus pristatomi vasarinių augalų rūšių grūdai. Kaip ir kiekvienais metais, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) vykdo varpinių javų, aliejingųjų sėklų ir ankštinių augalų mėginių kokybės tyrimus, todėl jau galima spręsti apie 2015 m. derliaus grūdų kokybę.

2015 m. derliaus rapsų kokybė lyginant su praėjusiais metais nėra blogesnė, o daugelyje regionų vertinant aliejaus kiekį – geresnė. Kai kuriuose regionuose yra daug lipiko, kuris didina bendrą priemaišų kiekį. Supirkėjai skundžiasi, kad lipiką iš rapsų išvalyti sunku.

Žieminiai kviečiai šiais metais daugiausiai antros kokybės klasės, kai kurie regionai, pavyzdžiui, Rokiškio ar Kupiškio tvirtina, kad vyrauja trečia, ar net ketvirta kokybės klasė (maži baltymų ir glitimo kiekiai). Tai galėjo lemti šaltas pavasaris ir vasaros pradžia, tačiau grūdus superkančių įmonių, kurios gamina miltus ir kitus produktus, atstovai tvirtina, kad tokia situacija, kai yra įvairios kokybės grūdų – gera, nes galima didesnė gaminių įvairovė.

Vertinant vasarinių kviečių kokybę galima pastebėti, jog šių metų rodikliai (baltymų, glitimo kiekiai) yra aukštesni nei žieminių. „Matome, jog superkami kviečiai, kurių glitimo kiekis 30 – 32 proc., baltymų 14,5 – 15,5 proc., o tokie rodikliai prilygsta aukščiausios kokybės klasės kviečiams. Žinoma svarbu paminėti ir tai, jog visi grūdai vežami į supirkimo punktus yra labai sausi“, - sako VAT Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos vedėja Vida Timinskienė.

Jau antri metai pietų ir vidurio Lietuvoje kyla problemų dėl kūlių kviečiuose. Pažymėtina, jog grūdų kokybės klasė yra nustatoma pagal žemiausią kokybės rodiklį, todėl nors baltymų, glitimo ir kt. rodikliai būtų aukščiausios kokybės klasės, bet šiukšlinių, grūdinių priemaišų kiekiai viršytų nustatytas normas, tai neatitiktų aukščiausios kokybės klasės reikalavimų, grūdai patektų į gerokai žemesnę kokybės klasę ar iš viso nebūtų supirkti.

Šiais metais Lietuvos ūkininkai pasėjo ir užaugino didesnį kiekį spelta kviečių. Spelta (laukinių) kviečių cheminė sudėtis skiriasi nuo paprastųjų kviečių. Riešutų skonio grūduose gausu lengvai įsisavinamų medžiagų, jų glitimo struktūra visiškai kitokia nei paprastųjų kviečių, yra nustatyta, kad šiuose kviečiuose esantis glitimas mažiau sukelia alergijų žmonėms, jautriems kitų kviečių glitimui. Iš šių kviečių kasmet Lietuvoje pagaminama vis daugiau miltų ir kitų miltinių produktų.