Planas – atvėsinti

Praėjusių metų pabaigoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naują nekilnojamojo turto mokesčio schemą. Jei šis įstatymas, kaip tikimasi, įsigalios 2025 m., mokestį mokėti reikės jau nuo 2026-ųjų.

Remiantis įstatymo projekto nuostatomis, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą (vidurinę vertę) viršijančios būsto vertės. Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų, mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei, viršijančiai dvi medianas, būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.

Blogai yra tai, kad savivaldybės galės manipuliuoti šiuo mokesčiu. Kad taip neįvyktų, turi būti itin griežta centrinės valdžios kontrolė.

Pavyzdžiui, Vilniuje nekilnojamojo turto vidurinė vertė siekia apie 60 tūkst. eurų, vadinasi, asmenys, kurių NT vertė nesiekia 60 tūkst. eurų, mokesčio nemokėtų. Jei būsto vertė siekia 60 tūkst.–120 tūkst. eurų, žmogui būtų taikomas 0,06 proc. tarifas. Turint būstą, kurio vertė viršija 120 tūkst. eurų, būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.

Finansų ministerijos skaičiavimu, vidutinis mokestis visoje Lietuvoje sieks 14 eurų per metus.

Tokio mokesčio tikslas – atvėsinti nekilnojamojo turto rinką, tačiau kai kurie NT ekspertai sako, kad, norint pasiekti tokį rezultatą, reikėtų įvesti didesnį mokestį ir jis turėtų būti taikomas visiems be išimčių.

Šios mokestinės schemos nepalaiko ir Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus. Pasak jo, numatytas NT mokestis turės įtakos, tačiau nežymios, be to, valdyti kainų kilimą tų asmenų, kurie jau yra įsigiję būstus ir neketina jų parduoti, sąskaita esą yra klaidingas požiūris.

Kirs per nuomą

Naujuoju įstatymu siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, kaip yra dabar. Iš esmės, naujo mokesčio dydis priklausys nuo vietos, kurioje yra NT objektas, kiek vertinami toje pačioje savivaldybėje esantys objektai ir kiek įvertintas konkretus būstas.

Dr. A. Bartkus modeliuoja scenarijų, su kuriuo gali tekti susidurti priėmus tokį mokestį. „Jei norime atvėsinti NT rinką, pirmiausiai turime pakalbėti apie asmenis, kurie to turto neturi. Jei jis jo neturi, jis jį nuomoja. Kaip tokį žmogų paveiks toks mokestis? Ogi paprastai – greičiausiai jam bus padidinta nuomos kaina, todėl jis mokėdamas daugiau ir sumokės tą mokestį, nes NT rinkos perdegimas aktualus tik didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje“, – aiškina jis.

Ekonomistas taip pat prognozuoja, kad tokiu atveju žmogus bus paskatintas geriau pirkti nuosavą būstą, negu toliau nuomotis už potencialiai didesnę kainą: „Tai nedera su noru atvėsinti NT rinką. Žmogus, užuot susilaikęs nuo NT pirkimo, kaip tik eis ir pirks.“

Kadangi naujasis NT mokestis bus susietas su objekto verte, tikėtina, pirkėjas bus paskatintas rinktis kuklesnį būstą. „Taigi atrodo, kad sandorių skaičius greičiausiai išliks toks pats arba netgi gali šiek tiek padidėti, tik sandorių vertė bus mažesnė. Žmogus, užuot pirkęs 55 kv. m būstą, pirks 48 kv. m būstą arba šiek tiek žemesnės vertės“, – numato ekspertas.

Kadangi mokestis nebus labai didelis, tikėtina, kad, praėjus, pavyzdžiui, pirmiesiems metams nuo jo įvedimo, viešojoje erdvėje pradės girdėtis nauji balsai. „Tam tikri politikai, ir ypač Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, pradės sakyti, kad šitas mokestis nieko nesprendžia, esą, pavyzdžiui, Vilniuje yra tam tikrų kvartalų, kuriems reikia postūmio vystytis. Jie turės omenyje zoną, kurią žino visi, – tarp Šnipiškių ir Kalvarijų gatvės. Tada prasidės šito mokesčio diferencijavimas“, – sako dr. A. Bartkus.

Perspektyva: dr. A. Bartkus sako, kad toks mokestis ilgainiui gali suformuoti net ir savotiškus getus primenančius kvartalus./ Ž.Gedvilos / BNS nuotr.

„Vadinamuosiuose geruosiuose kvartaluose apgyvendinimas iš tiesų taps didelis, o periferinėse zonose, kaip Pašilaičiai, Šilainiai ir panašiuose kvartaluose, apgyvendinimas bus mažesnis. Skurdesniems žmonėms, kurie gyvena geruosiuose kvartaluose, ilgainiui kils problema susimokėti šitą mokestį. Taip jie bus skatinami atsisakyti objekto, kurį valdo centre, ir rinktis tolimesnę periferiją“, – tęsia ekonomistas.

Etinė ir kultūrinė dilema

Ekspertas kelia etinius klausimus: ar galima tokiomis mokestinėmis priemonėmis stengtis paveikti asmenų gyvenimą? Ar skurdesnis žmogus, gyvenantis gerame rajone, nenusipelnė jame gyventi?

„Tokiu atveju per dešimtmečius mūsų miestuose pradės formuotis reiškinys, kurio iki šiol Lietuvoje nebuvo, – iškils getai. Prancūzija turi tokius getus, kurie, žinoma, taip neįvardijami, bet tai yra kvartalai, kuriuose žmonės labai aiškiai susiskirstę pagal socialines klases“, – teigia dr. A. Bartkus.

„Čia gyvena aukštesnio rango buržua, žemesnio rango buržua, o čia – prasčiokai, ir pastarųjų kvartalai iš tiesų nėra labai geri. Tuose kvartaluose augantys vaikai perima tam tikrą kultūrą, kitaip tariant, taip tarsi užkonservuojamos visos elgesio blogybės. Visai neseniai Prancūzijoje kilo riaušės dėl futbolo – tai ir yra susiję su tuo, kad tam tikras sluoksnis koncentruotai gyvena vienoje zonoje“, – pavyzdį pateikia ekonomistas.

Jo įsitikinimu, Lietuvoje vyraujanti ne tokia aiškiai socialiai sluoksniuota visuomenė yra pranašumas, mat nesikuria tokios ryškios geto subkultūros, kaip matoma kai kuriose kitose šalyse.

Gali kilti spekuliacijų?

Numatyta, kad atskiros savivaldybės naujojo NT mokesčio tarifus nustatys pačios. Kyla pavojus, kad ilgainiui gali atsirasti kokių nors spekuliacijų. Dr. A. Bartkaus teigimu, ribas nustatyti turėtų centrinė valdžia.

„Premjerė turėtų tiesiog pasakyti, kad yra problema dėl biudžeto subalansavimo, nerandama jokio kito sprendimo, kaip padidinti kitus mokesčius arba įvesti naują nekaltą mokestį, o šis NT mokestis, kuris yra nedidelis, pritaikomas apie pusei nekilnojamojo turto objektų, yra mažiausiai kenksmingas iš visų turimų pasirinkimų. Tam, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų tuo mokesčiu, jis visiems bus beveik vienodas, su minimaliu diferencijavimu, susijusiu su skirtumais regionuose. Tokiu atveju, jei centrinė valdžia nustatytų šį mokestį, savivaldybės neturėtų galimybių juo manipuliuoti“, – neabejoja ekonomistas.

„Tarkime, kauniečiai ir vilniečiai sumokėtų po 20 eurų, o alytiškiai, pavyzdžiui, po 13 eurų, – didelės tragedijos nebūtų, tai tiesiog būtų dar vienas mokestis, kuriuo mes surinktume pajamas į biudžetą“, – tęsia jis.

Kitokiu atveju sunku įsivaizduoti, kad NT rinkos aktyvistai nebandys sėkmės dažniau mindydami įvairių savivaldybių slenksčius. „Taip suteikiame priemonę nekilnojamojo turto plėtotojams arba politikams, kurie yra susiję su nekilnojamojo turto plėtotojais. Reikia būti labai naiviam, kad galvotum, jog nėra ryšio tarp nekilnojamojo turto plėtotojų ir savivaldybių politikų. Būtent su savivaldybių politikais šie verslo subjektai ir dirba“, – pabrėžia dr. A. Bartkus.

Planuojama, kad surinkti NT mokesčiai plauks į savivaldybių biudžetus. Pristatydama naują mokestį, G. Skaistė teigė, kad tai yra naujas, tvarus pajamų šaltinis savivaldybėms, kuris sustiprins jų finansinį savarankiškumą.

Dr. A. Bartkus sako, kad taip surinktos lėšos gali būti panaudotos įvairiausiems tikslams. „Galima kelius, šaligatvius tiesti, darželį pastatyti, galima mokytojams atlyginimus išmokėti, jei savivaldybė turi kokių nors problemų, galima pinigus panaudoti sveikatos apsaugai, ligoninių renovacijai. Priešingai nei, pavyzdžiui, renkant mokesčius už nedarbo draudimą, kurie skiriami būtent nedarbo draudimo išmokoms, – už šias lėšas asfaltas neklojamas“, – skuba pridurti ekonomistas.

„Tinkamas NT mokesčio panaudojimas suteiktų visuotinę naudą, nes sumokėtume nedaug, bet blogai yra tai, kad savivaldybės galės manipuliuoti šiuo mokesčiu. Kad taip neįvyktų, turi būti itin griežta centrinės valdžios kontrolė“, – dar kartą akcentuoja dr. A. Bartkus.

Laisvas laikas mainais į būstą

Kalbėdamas apie šiandienę situaciją NT rinkoje, jis primena kelerių ankstesnių metų tendencijas, kurios ir suponavo dabartinį šios rinkos kraštovaizdį.

Pasak dr. A. Bartkaus, NT rinkos sulėtėjimas – neišvengiamas, tačiau kardinalių permainų šiemet veikiausiai neišvysime. Ji sparčiai intensyvėti pradėjo 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. „Naujų objektų skaičius buvo labai stipriai išaugęs, kainos ūgtelėjo, būta atotrūkių, kurie buvo užfiksuoti prieš finansinę krizę 2008 m., bet tai buvo nulemta gana aiškių priežasčių: turėjome kovido suvaržymų, kurie neigiamai veikė anaiptol ne visus asmenis. Dalis žmonių gavo tuos pačius atlyginimus, dalis gavo priemokas už darbą apsunkintomis sąlygomis, kai dirbo iš namų ir sutaupė kurui skirtų išlaidų dalį, ir dar labai svarbu – jie neturėjo kur padėti savo laiko“, – atgal į netolimą praeitį grįžta ekonomistas.

„Anksčiau žmonės užsiimdavo kelionėmis, o kur dabar dėti savo laiką? Kelionės – tik į parduotuvę. Žmonės turėjo laiko užsiimti tuo, kas yra svarbu, o tai yra būstas. Užuot įsigiję savo būstą 2023 m., kaip galbūt planavo iki pandemijos, žmonės tai padarė 2021 m.“, – sako jis.

Dr. A. Bartkus primena, kad tuo metu ir palūkanų norma buvo itin žema: „Europos Centrinis Bankas (ECB) savo referencinę palūkanų normą laikė lygią nuliui. Racionaliai galvojantys žmonės suprato, kad tokia palūkanų norma nebus amžina, tai buvo palanki galimybė įsigyti NT.“

Kadangi 2021 m. buvo įgyvendinta daug projektų, numatytų tolesniems keleriems metams, šiemet NT objektų statybų užsakymų bus mažiau, aiškina ekonomistas. „Turėtume stebėti saikingą, nuoseklų grįžimą prie normos, tai siesis ir su šių objektų verte. Kainos yra pernelyg stipriai išaugusios, atotrūkis tarp pajamų ir NT yra pasidaręs ne itin palankus vartotojui, todėl laukiame, kad vartotojai labiau derėsis dėl NT, kainos nežymiai žemės“, – prognozuoja jis.

Ekspertas taip pat akcentuoja, kad, kalbant apie NT rinką Lietuvoje, labai svarbi padėtis ir visame Šiaurės šalių regione, kadangi šioje rinkoje svarbus veikėjas yra būtent komerciniai bankai, o Lietuvoje vyrauja skandinaviški bankai. „Jeigu žiūrėtume į 2022 m. pirmus tris ketvirčius ir palygintume su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, pamatytume, kad Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 2,8 proc., Latvijos – 2,4 proc., Norvegijos ir Danijos ekonomika augo 4 proc., Švedijos – 3,5 proc., Suomijos – 2,5 proc. Vienintelės Estijos ekonomika augo tik apie 1 proc., bet Estija ir yra mažiausia valstybė šiame regione“, – sako ekonomistas.

„Lietuvoje užimtumas yra aukšto lygio – turime apie 1,4 mln. dirbančių žmonių. Esame pasiekę prieškrizinį 2008-ųjų užimtumo lygį. Vadinasi, užimtumas 2022 m. augo – įmonės sulaukdavo vis daugiau užsakymų, samdydavo vis daugiau darbo jėgos. Taigi, paklausa NT bus, nes nebus problemų su pajamų dalimi“, – aiškina dr. A. Bartkus.

Orientuotis į taršos mokesčius

Grįždamas prie mokesčių, ekonomistas tikina, kad dešimtmetį šaliai gyvuoti su deficitiniu biudžetu – negera praktika, todėl natūralu, kad reikia kelti mokesčius. Tačiau, dr. A. Bartkaus įsitikinimu, tai neturėtų būti būtent toks NT mokestis, koks yra numatytas šiandien.

Atrodo, kad sandorių skaičius greičiausiai išliks toks pats arba netgi gali šiek tiek padidėti, tik sandorių vertė bus mažesnė.

„Jis sukurs daugiau problemų nei naudos. Reikia ieškoti kito būdo, kuris galėtų papildyti biudžetą. Pajamų mokesčio, pelno mokesčio taip pat visi nenori. Ieškokime tų sričių, kuriose reikalingas valstybės įsikišimas, o jis reikalingas automobilių taršos klausimu. Mūsų Vyriausybė nuėjo kreivu keliu dėl NT ir transporto mokesčių“, – sako jis.

Didžioji problema, kurią reikėtų spręsti nedelsiant, yra klimato šiltėjimas. Šio proceso padariniai verčia ekonomiškai nukentėti – apie tai byloja ir derliaus, ir maisto kainų nepastovumas.

„Ekonomisto užduotis įvedus mokesčius yra pakeisti asmenų elgesį taip, kad tarša būtų mažesnė ir daugiau pinigų atsidurtų biudžete. Du zuikiai vienu šūviu“, – sako dr. A. Bartkus.

„Nesame didelė valstybė, mūsų transporto parkas nėra didelis, bet mes privalome kartu su kitomis ES šalimis prisidėti prie šio klausimo sprendimo“, – tikina jis.

Ekonomistas skeptiškai vertina miestuose planuojamas zonas, į kurias negalės įvažiuoti žemesnės nei vadinamosios Euro 5 kategorijos automobiliai. „Centro uždarymas yra blogas pavyzdys, paimtas iš kitų Europos šalių, nes senesnis automobilis važinės ne miesto centre, o kituose kvartaluose ir jo išmetamas kietąsias daleles kvėpuos kitų kvartalų vaikai“, – sako jis.

Dr. A. Bartkus neabejoja, kad dalis lietuvių galės įsigyti naujus, ne tokius taršius automobilius, tačiau bus daugybė žmonių, kurie neturės net 10 tūkst. eurų naujam, nors ir pigiausiam, pavyzdžiui, „Dacia“, automobiliui. „Dalis ir toliau važinės su savo senais vokiškais automobiliais, bet užduotis turėtų būti tokia, kad kuo mažesnė dalis su savo senais vokiškais automobiliais važinėtų visoje Lietuvoje, o ne tik didmiesčių centruose“, – sako ekonomistas.

„Kontroliuojant anglies dioksido emisiją, neverta pamiršti ir kitokios emisijos, cheminės taršos. Apmokestinimas turėtų būti taikomas ne tik automobiliams, bet ir kitiems su tarša susijusiems objektams. Kartais mes net prarandame labai didelį energijos kiekį, pavyzdžiui, perdirbdami pakuotes. Ar neteks imti ir apriboti perdirbamų medžiagų kiekį?“ – retoriškai klausia dr. A. Bartkus.