Šalies gyventojų apklausa, kurią šiais metais Aplinkos ministerijos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „RAIT“, parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų, t. y.  42 proc. (2016 m. 43 proc.), rūšiuoja visas pakuočių atliekas, ir 40 proc. – dalį jų (2016 m. 38 proc.). Šis rodiklis džiugina ir rodo, kad gyventojai atsakingiau tvarko susidarančias atliekas. Tačiau nepaisant vykdomų aplinkosauginių iniciatyvų bei žiniasklaidos priemonėse ir internete gausybės informacijos apie atliekų rūšiavimą, visuomenėje vis dar gajus mitas, kad visos išrūšiuotos atliekos pilamos į vieną talpą automobilyje ir taip yra sumaišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

„Visą laiką turėjau abejonių, ar tikrai  žmonių tvarkingai ir sąžiningai surūšiuotos atliekos nėra pilamos į vieną atliekų surinkimo automobilio talpą, kurioje sumaišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Tačiau besifilmuodamas viename iš aplinkosauginės kampanijos klipų, įsitikinau, kad taip nėra. Iš tiesų, užsilipęs kopėtėlėmis ant šiukšliavežio savo akimis pamačiau, kad sekcijos, t. y. atliekų surinkimo talpos, yra kelios. Taigi visiems „žinovams“ galiu ramiai pasakyti – rūšiuokit, viskas su mūsų surūšiuotomis atliekomis yra gerai ir jos tikrai bus perdirbtos“, – teigia aktorius Martynas Nedzinskas, vienas iš viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įgyvendinamos kampanijos su šūkiu „Prisijunk prie rūšiuojančios ir galvojančios bendruomenės“ pagrindinių veidų.

Informacijos daugėja, tikinčių mitu skaičius didėja

2017 m. atlikta apklausa atskleidė, kad net 45 proc. žmonių mano, jog visos išrūšiuotos atliekos pilamos į vieną bendrą atliekų surinkimo automobilio talpą. Maža to, pastebima, kad šis niekuo nepagrįstas mitas tik dar labiau plinta, kad ir kiek informacijos apie tai skleidžiama. Pavyzdžiui, 2015 m. šiuo mitu tikinčių žmonių buvo 24 proc., 2016 m. – 34 proc., o šiais metais rodiklis išaugo net iki 45 proc.

Apmaudu, kad tikinčių šiuo iš piršto laužtu mitu daugėja ir kad šis nepagrįstas įsitikinimas neigiamai veikia jau rūšiuojančius gyventojus.

„Apmaudu, kad tikinčių šiuo iš piršto laužtu mitu daugėja ir kad šis nepagrįstas įsitikinimas neigiamai veikia jau rūšiuojančius gyventojus. Kliūčių ar priežasčių ieškojimo, dėl ko verta ar neverta tai daryti, visada yra, buvo ir bus. Bet ar neatrodo, kad kartais tik ir bandome ieškoti pasiteisinimų dėl savo neveikimo. Manau, kad pakuočių atliekų rūšiavimas – ne išimtis“, - situaciją komentuoja Bena Razbadauskienė, „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ direktorė.

Automobilis vienas, sekcijos kelios

Iš tiesų, dauguma pakuočių atliekas ir kitas tinkamas perdirbimui tinkamas atliekas surenkančių automobilių turi įrengtas atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims, kur jos supilamos iš rūšiavimo konteinerių į vieną mašiną, bet joje su kitomis komunalinėmis atliekomis nesusimaišo.

Kai kurios atliekų tvarkymo įmonės tuo pačiu automobiliu vieną dieną surenka mišrias komunalines atliekas, o kitą dieną – gyventojų išrūšiuotas, pvz., plastiko ar stiklo. Mišrios buitinės atliekos keliauja į Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius arba sąvartyną, o rūšiuotos – į antrinio rūšiavimo stotį, kur plastikai, popierius, metalai išrūšiuojami pagal skirtingas medžiagos rūšis, o stiklas –pagal spalvas. Likusios netinkamos perdirbimui atliekos yra deginamos ir taip gaunamas kuras, kuris naudojamas energijos gamybai.

Atokiose vietovėse, kur rūšiavimo pajėgumai nedideli, labai retais atvejais gali pasitaikyti, kad ekonominio naudingumo sumetimais į vieną transporto priemonę supilamos atliekos iš kelių skirtingos paskirties rūšiavimo konteinerių. Bet net ir tokiu atveju, šios atliekos pasiekia rūšiavimo stotis. Todėl rūšiuoti pakuočių atliekas ir skatinti tai daryti kitus tikrai verta.