Į antrą daugiabučio aukštą alpinistai lipo ne nuo žemės, o leidosi nuo stogo žemyn, nes iš lauko reikėjo uždaryti langą.
„Pririšo viršuje virves, nusileido žemyn. Vienas uždarė langą, o kitas prisuko plokštelę ir užfiksavo ją“, – pasakojo bendrijos pirmininkas Kazimieras Grybė.
Atidarytą langą esą socialinio būsto nuomotojai paliko dar rudenį.
„Pasitelkiau net policiją, tačiau net jie negalėjo rasti šių“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, pirmininkas griebėsi skubių sprendinių.
„Pasikviečiau alpinistus, kurie nusileido nuo stogo ir uždarė langą. Teko sumokėti 200 eurų“, – dalijosi K. Grybė.
Prie šios sumos bendrijos pirmininkas pridėjo dar 600 eurų – tiek bendrijai skolingi nuomotojai.
„Be to, šilumos tinklams jie taip pat skolingi. Šie nelaukia ir dalina visam namui“, – sakė vyras.
Negana to, dar 200 eurų nuomininkai skolingi kaimynei.
Nuomininkai už būsto nuomą nemokėjo savivaldybei mažiausiai dvejus metus. Nors už mėnesį – vos 30 eurų.
Anot savivaldybės, nuomininkai į butą įleisti dar 2005 metais po gaisro. Būsto nuomos sutartis vis dar galiojanti ir neterminuota.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nuomos sutartyje moteris buvo su 5–6 vaikais. Šiai dienai visi jos vaikai pilnamečiai ir net turi savo vaikų“, – kalbėjo turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Rimšienė.
Anot savivaldybės, buvo kreiptasi į teismą dėl iškeldinimo.
„Žmonės nebuvo iškeldinti. Teismai traktuoja iškeldinimą kaip kraštutinę priemonę“, – tikino R. Rimšienė.
Teismas nustatė, kad moteris gauna mažas pajamas, rūpinasi savo vaikais ir net anūkais. Tiesa, nesilaikymas nuomos sutarties bei skolos, panašu, nėra rimta priežastis iškeldinimui.
„Pirmiausia, prieš iškeldinant žmones, mes jiems turime suteikti socialines paslaugas. Jei jų atsisakoma, tuomet turime galimybę kreiptis į teismą“, – aiškino pašnekovė.
LNK.LT primena, kad Panevėžyje yra 262 socialiniai būstai, o eilėje laukiančių – per 280.
Naujausi komentarai