Dujų vartojimas mažėjo, kai dėl aukštų kainų šalyje gerokai sumenko trąšų gamybos apimtys ir elektros gamyba Lietuvos elektrinėse, taip pat dėl šiltos žiemos ir sprendimo Vilniaus miesto šildymui naudoti mazutą.

Nepaisant reikšmingai mažėjusio dujų vartojimo, „Amber Grid“ Lietuvos dujų perdavimo sistema pernai transportavo rekordinį dujų kiekį – 64 TWh. Tai – 21 proc. daugiau nei užpernai (53 TWh). Tam įtakos turėjo dešimteriopai išaugę dujų srautai į Latvijos pusę ir pernai gegužę atverta nauja dujotiekių jungtis su Lenkija.

„Europos Sąjungos šalyse dujų vartojimas pernai vidutiniškai mažėjo penktadaliu, o Baltijos šalių ir Suomijos poreikiai mažėjo net 35–40 proc.“, – pranešime sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Pasak jo, Lietuva tapo svarbiu dujų perdavimo partneriu: „Kitų šalių aprūpinimas dujomis naudingas ir tuo, jog didina dujų infrastruktūros panaudojimą ir tai leidžia pasiūlyti geresnes dujų kainas perdavimo sistemos naudotojams“.

Kilus karui Ukrainoje itin išaugo dujų srautas Latvijos kryptimi. 2022 metais Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 18,4 TWh dujų – dešimt kartų daugiau nei 2021 metais (1,9 TWh dujų).

Nuo gegužės veikiančiu dujotiekiu į Lenkiją gegužės–gruodžio mėnesiais buvo perduota 6,4 TWh dujų, o į Lietuvą – 2,3 TWh.

Per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą 2022 metais patiekta 79 proc. (32,1 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė beveik 8 proc. (3,3 TWh), iš Lenkijos – 5 proc. (2,3 TWh). Sausį–kovą iš Baltarusijos buvo transportuota apie 8 proc. (3,1 TWh) dujų. 

Nuo balandžio 1-osios Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos–Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Kaliningrado sričiai skirtos dujos: per metus šis tranzitas siekė 23 TWh ir buvo 12 proc. mažesnis nei užpernai (27 TWh).