Dar nesibaigus pirmam daugiabučių renovacijos etapui Aplinkos ministerija jau skelbia antrąjį. Tačiau statybininkai jau dabar įžvelgia ne vieną problemą, kuri gali sugriauti ambicingus valdžios planus.

Darbuotojų trūkumas

Įmonės "Hanner", užsiimančios investicinių nekilnojamojo turto projektų vystymu, vadovas Arvydas Avulis tvirtino, kad nuo pat pradžios renovacija turi dvi dideles problemas. Viena jų – darbo jėgos stygius.

"Darbo jėgos trūkumas bus akivaizdus. Jei neklystu, vakar buvo paskelbta, kad dabar renovuojama apie 80 namų, o iš tikrųjų toje pirmos bangos programoje yra apie 500–600 namų. Kai kalbame apie 80, tai realu įvykdyti šiuos darbus. Kai kalbame apie 500–600 namų, bus jaučiamas gana didelis darbo jėgos stygius", – aiškino A.Avulis.

Jo teigimu, reikia nepamiršti, kad visi renovacijos darbai turi būti atlikti per ganėtinai trumpą laiką – vasarą. Tada, kai lauke šilta. Tai reiškia, kad, norint neatidėlioti renovacijos darbų, didžioji dalis daugiabučių turės būti renovuojama vienu metu.

"Mano nuomone, tokių pajėgų Lietuvoje šiandien nėra", – įsitikinęs A.Avulis.

Nekokybiški darbai

Antroji problema, pasak "Hanner" vadovo, iškils ne iš karto, o ateityje, kai nuo renovacijos įvykdymo bus praėję šiek tiek laiko. Tai netinkamai atlikti darbai.

"Atlikti fasado šiltinimo darbus reikia labai kokybiškai, ir reikalingi profesionalūs darbininkai, turintys gerą kvalifikaciją. Šiuo metu patys, sakyčiau, geriausi ir profesionaliausi žmonės renkasi darbą užsienyje, nes ten gauna du tris kartus didesnį atlyginimą, – tvirtino A.Avulis.

Jo teigimu, nauji žmonės, kurie ateina į rinką, dar nėra pakankamai profesionalūs, ir yra ganėtinai didelė rizika, kad darbai nebus atlikti kokybiškai.

"Tai mes pamatysime galbūt po metų, galbūt po daugiau", – sakė A.Avulis. Jis paaiškino, kad tai išryškės tik po kurio laiko, padarius termovizines fasado nuotraukas. Kitu atveju renovacijos brokas išryškėtų tik tada, kai pastato gyventojai ant sienų ar lubų imtų pastebėti drėgmės, pelėsių dėmes arba kai nuo fasado pradėtų luptis dažai ar netgi imtų kristi apšiltinimo plokštės.

Nors aplinkos ministras tikino, kad bus vedamas registras, kuriame bus registruojami objektų renovaciją prižiūrintys asmenys, A.Avulis mano, jog tai neužtikrina, kad defektai bus taisomi. Jis prisiminė kelis atvejus, kai dėl netinkamai atliktų darbų teko kreiptis į teismą. Tada darbus vykdžiusios įmonės tiesiog iškėlė sau bankroto bylas. Dėl defektų tvarkymo teko kreiptis į kitą įmonę ir už darbų atlikimą mokėti dar kartą.

"Viena vertus, teoriškai kalbant, taip, galime reikalauti, turbūt politikai visada taip ir kalbės. Bet, kita vertus, gyvenimo realybė ir praktika sako, kad yra labai paprastų ir lengvų būdų, kaip išsisukti nuo tos atsakomybės. Čia viskas priklauso nuo pačios įmonės ir darbuotojų sąžiningumo, požiūrio į tolesnį verslą", – dalijosi patirtimi A.Avulis.

Anot jo, teisinėje sistemoje yra spragų, kurias gana gerai žino ne visai sąžiningai darbus atliekantys žmonės ir bendrovės.

"Akivaizdu, kad, pradedant tokį didelio masto renovacijos procesą, tokių atvejų pasitaikys, ir dar labiau akivaizdu, kad esamą teisinę tvarką reiktų koreguoti", – svarstė A.Avulis.

Iš kur atsiras pinigų?

Pašnekovas sakė, kad, neskaitant darbo rinkos problemų, renovacija kelia dar vieną labai svarbų klausimą: iš kur bus imama lėšų? Jo nuomone, informuojant apie renovaciją derėtų paaiškinti, kaip ir iš kur bus imama lėšų visiems projektams įgyvendinti.

"Jeigu būtų labiau paaiškinama, iš kur bus paimti tie keli šimtai milijonų ar net milijardas litų, tada būtų galima vertinti tai kaip gana gerą programą ir galbūt tai nebūtų tik koks nors žydras ir gražus noras. Be abejo, jeigu idėjos sumanytojams pavyktų tai įgyvendinti, jie būtų verti didelių komplimentų bei labai aukšto įvertinimo, nes tai būtų labai naudinga visiems Lietuvos žmonėms ir pačiam statybų sektoriui. Manau, apskritai tokių programų turėtų būti, bet šis kelia šiek tiek daugiau abejonių, nes pasakyta tik idėja, o kaip ją realizuoti, nenurodyta", – dėstė A.Avulis.

Pajėgų dar yra

Dalius Gedvilas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, mano priešingai – darbo jėgos pritrūkti neturėtų.

"Mano nuomone, šiuo metu labai nedaug namų renovuojama. Statybininkai tikrai pajėgūs atlikti kur kas daugiau darbų, nei šiuo metu vyksta", – sakė jis.

Be to, jo nuomone, darbo jėga turėtų pasiskirstyti. "Manau, kad reiktų galvoti realiai. Nebus visose savivaldybėse visi namai pradėti renovuoti vienu metu. Kadangi reikia parengti projektus. Tų projektų rengimas gali užtrukti. Jeigu vienam namui ar bendrijai projektas bus anksčiau parengtas, tai renovacija greičiau prasidės. Bet kad prasidėtų visi vienu metu, nelabai tikiu", – sakė D.Gedvilas.

Per ilgas pasirengimas

Tačiau D.Gedvilas įžvelgia kitų naujosios daugiabučių renovavimo programos trūkumų – procesas iki realios darbų pradžios užtrunka labai ilgai.

"Tas procesas, tas algoritmas, kuris pasirinktas renovacijai, manau, yra nevisiškai užbaigtas ir jis turi būti tobulinamas tam, kad ta renovacija vyktų sparčiau. Centrinė perkančioji organizacija yra paviešinusi algoritmą, pagal kurį vyksta renovacija, tačiau ten nurodyta, kad teisinį projektą, statinio matavimus, darbo projektą – viską turi pasidaryti statybininkas", – teigė D.Gedvilas.

Anot jo, tokiu atveju, prasidėjus renovacijai, statybininkai pirmiausia turi parengti visus projektus ir sutvarkyti dokumentus, o tik tada pradėti realius darbus.

"Šis biurokratinis procesas yra inertiškas. Jo nepavyksta pradėti taip greitai, kaip norėtųsi. Bet valdžios intencija pagirtina, kad bando spartinti, ką nors daryti, tačiau statybininkai laukia, kada galės pradėti dirbti", – sakė pašnekovas.

Valstybės parama

Daugiabučių renovacijai garantuojamos lengvatinės paskolos, kurioms taikomos 3 proc. dydžio nekintamos palūkanos.

Taip pat taikomos šios renovacijos išlaidų kompensacijos

100 proc. namo atnaujinimo projekto parengimo išlaidų, tačiau ne daugiau nei 5 proc. statybos rangos darbų kainos su PVM. Kai pritaikomi tipiniai namo atnaujinimo projektai, kompensacija neturi viršyti 2 proc. statybos rangos darbų kainos su PVM.

100 proc. statybos techninės priežiūros išlaidų, tačiau ne daugiau nei 2 proc. statybos rangos darbų kainos su PVM.

100 proc. (bet ne daugiau nei 0,35 lito už  1 kv. m be PVM) faktinių projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų.

15 proc. Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, jei pasiekiama D energinio naudingumo klasė (sutaupoma 20 proc. energijos sąnaudų šildymui), dar 15 proc., jei pasiekiama C klasė (sutaupoma 40 proc energijos sąnaudų šildymui).

100 proc. projekto parengimo ir įgyvendinimo išlaidų, taip pat visiškai kompensuojama paskola bei palūkanos asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo kompensaciją.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. bus kompensuojama 50 proc. šių išlaidų dydžio.

Kokie darbai atliekami

Atliekamas kapitalinis šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų remontas ar rekonstrukcija.

Pakeičiami langai ir lauko durys.

Apšiltinamas stogas, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą).

Įstiklinami balkonai (lodžijos) pagal bendrą projektą.

Apšiltinamos fasado sienos, rūsio perdangos.

Apšiltinamas cokolis.

Įrengiama alternatyvioji energijos šaltinių (saulės, vėjo ir pan.) įranga.

Atliekamas kapitalinis liftų remontas ir keitimas.

Statistika

Daugiau kaip 34 tūkst. daugiabučių namų Lietuvoje, t. y. apie 96 proc., pastatyti arba gavę statybos leidimus iki 1993 m. Būtent šių pastatų savininkai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

2005–2008 m. programoje dalyvavo 720 namų, arba 2,1 proc. visų, turinčių tokią galimybę.

Statistinis atnaujintas ar atnaujinamas namas yra penkiaaukštis, 51 buto, statytas 1974 m. mūrinis arba stambiaplokštis daugiabutis, kurio šildomas plotas siekia 2797 kv. m.

Populiariausios atnaujinimo priemonės yra išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas.

Iki šiol aktyviausiai daugiabučiai atnaujinami Panevėžio mieste. Šios savivaldybės investicijos pastatams atnaujinti (modernizuoti) siekė 17 proc. visų programoje dalyvaujančių savivaldybių investicijų.

Gana aktyvios buvo ir Vilniaus (10 proc. investicijų), Klaipėdos (8 proc.) bei Tauragės (8 proc.) miestų savivaldybės.

Apklausus atnaujintų daugiabučių gyventojus paaiškėjo, kad dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) jų turto vertė padidėjo 15–20 proc.

Net 95 proc. atnaujintų daugiabučių gyventojų pareiškė, kad patartų ir kitoms bendrijoms dalyvauti atnaujinimo programoje.