Chaotiška situaciją vadina ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Prieš rinkimus tokių sudėtingų reformų paketų, ko gero, nereikėtų skubėti priiminėti, nes klaidų tikimybė yra didesnė nei naudingo rezultato“, – kalba šalies vadovė. Tačiau vyriausybė sako visiems suteikusi galimybę diskutuoti visais projekto paketo klausimais, o apie galimybę stabtelėti prieš priimant pakeitimus neužsimena.

Paklaustas, kuo po visų diskusijų ir pokyčių virto valdančiųjų dar birželį entuziastingai priimti ketinamas naujasis socialinis modelis, finansų analitikas V. Katkus sako, kol kas nubrėžti aiškią jo schemą – sudėtinga.

„Negalima svarstyti atskirų socialinio modelio dalių, nes visi elementai tarpusavyje turi ryšį. Socialinio modelio autoriai nebuvo konkrečiai suskaičiavę, kokias pasekmes turės socialinio modelio pokyčiai, bet jie buvo atradę sąryšius.

Dabar visi susikoncentravę tik į Darbo kodekso pasikeitimus ir yra pradingę visi sąryšiai, kurie buvo tuomet, kai šis modelis buvo sukurtas. Tada buvo įmanoma nupiešti jo schemą, o dabar yra mišrainė“, – kalba pašnekovas.

Pasekmės – neprognozuojamos

Pasak finansų analitiko, šiuo metu naujojo, tačiau jau mutavusio socialinio modelio rezultatas yra neprognozuojamas.

„Modelio autoriai buvo parengę aiškią išeities schemą, šiuo metu ta schema yra pakitusi, jei išvis ją įmanoma po tokių pokyčių nupiešti. Darbdaviai paiso savų interesų – pelno ir daugiau nieko, profesinės sąjungos gina darbuotojų interesus, o koks likimas laukia „Sodros“?

Nematomas ne tik bendras vaizdas, bet ir tai, kokį poveikį pokyčiai turės atskiroms ekonominės veikos sritims, įmonėms. Vyriausybė turi daryti pertrauką, paimti visas dalis ir bandyti sudėlioti visą vaizdą. Neturi būti taip, kad vyriausybė paiso tik biudžeto ir „Sodros“, profesinės sąjungos rūpinasi savo dalimi, darbdaviai – savąja“, – tikina V. Katkus.

Šalies vadovė D. Grybauskaitė taip pat ragina vyriausybę neskubėti. Jos manymu, klaidų, skubotai priimant naująjį socialinį modelį, tikimybė didesnė nei naudingo rezultato.

„Labai atsargiai žiūrėjau į Darbo kodekso ir socialinio paketo svarstymą kadencijos pabaigoje, prieš rinkimus. Matome, kad pasirodo labai kontroversiškų, brangių ir tikrai neįgyvendinamų pasiūlymų. Šioje situacijoje vertėtų atsitraukti ir pagalvoti, nes rizikuojama priimti tokių sprendimų, kurie bus kenksmingi, o kiti – tiesiog neįgyvendinami, nes kainuos labai brangiai.

Prieš rinkimus tokių sudėtingų reformų paketų, ko gero, nereikėtų skubėti priiminėti, nes klaidų tikimybė yra didesnė nei naudingo rezultato“, – žurnalistams praeitą savaitę kalbėjo D. Grybauskaitė.

Sustoti neketina?

Paklausta, ar vyriausybė ketina paisyti prezidentės ir įvairių ekspertų raginimų neskubėti priimant reikšmingą ir daug apimantį naująjį socialinį modelį, apie tokią galimybę savo atsakyme vyriausybė neužsimena.

„Mums svarbu sudaryti sąlygas išlaikant darbuotojo apsaugą, sudaryti galimybes kurti daugiau naujų darbo vietų kvalifikuotam darbui. Svarbu pakeisti pensijų sistemą, kuri ilgalaikėje perspektyvoje leis nepristigti lėšų pensijoms, sudaryti galimybes didinti pensijas automatiškai, augant ekonomikai – tai darome per pensijų indeksavimą. Pagerinti šalies investicinį klimatą, mažinant biurokratines kliūtis ir finansinę naštą verslui“, – atsakyme LRT.lt rašo premjero patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Atsakyme pabrėžiama, kad „vyriausybė nuo pat pradžių buvo atvira ir suteikė galimybę visiems diskutuoti visais projekto paketo klausimais“.

„Tačiau matome ir tai, kad Seime vienas po kito registruojami pasiūlymai peržengia sveiko proto ribas ir iškraipo pirminį vyriausybės pateiktą variantą. Nepamirškime ir to, jog kodekso projektas buvo apsvarstytas Trišalėje taryboje (vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų). Ten buvo sutarta dėl reikalingų korekcijų, tad manome, kad jos gali išlikti priimant visą paketą Seime.

Tačiau šimtų Seime registruotų pasiūlymų, kuriems vėliau įtaką darė artėjantys rinkimai, vis dėlto teks atsisakyti, nes tai neduos reikiamos naudos nei darbuotojui, nei verslui, o gali pareikalauti iš valstybės biudžeto milžiniškų lėšų. Balsavimas Seime parodys, kas dirba tik dėl rinkimų ir populizmo vedini, o kas nuoširdžiai nori pagerinti situaciją darbo rinkoje“, – teigia Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Neigia kritiką Darbo kodeksui

Švedijos Linköpingo universiteto profesorius emeritas Charles Woolfsonas delfi.lt sako, kad siūlomas naujasis Darbo kodeksas neužtikrina didesnio darbo vietų skaičiaus, tačiau visame pasaulyje panašiais pokyčiais verslas, siekia susiaurinti darbuotojų teises, sumažinti nebūtinas išlaidas (išeitines kompensacijas netekus darbo arba vaikus turinčių tėvų apsaugą).

Darbo kodeksas, jo manymu, yra sukurtas tam, kad maksimizuotų pelną ir perrašytų dalyvavimo darbo rinkoje taisykles taip, kad jos būtų naudingos darbdaviams. Tai neišvengiamai padidins socialinę nelygybę, sumažins darbuotojų saugumą.

Premjero patarėja E. Butkutė-Lazdauskienė tikina, kad nors sakoma, jog siūlomas naujasis Darbo kodeksas neužtikrina didesnio darbo vietų skaičiaus, o skelbiamas naujų darbo vietų skaičius 85 tūkst. nėra pagrįstas, tai nėra tiesa.

„Socialinį modelį rengę mokslininkai darė verslo atstovų apklausas, jos buvo plačios apimties, tyrimai išsamūs, tokiu būdu buvo galima apskaičiuoti, kiek galimai darbo vietų būtų sukurta, priėmus naujuosius Darbo kodekso pakeitimus.

Kitas faktas, į kurį Lietuva turėtų atsižvelgti – pagerėjusi situacija darbo rinkoje Estijoje, kai ten buvo priimti lankstesni darbo santykiai. Po priimtų pakeitimų 2009-aisiais Estija sparčiai padidino užimtumą: joje nedarbo lygis 2014-aisiais siekė 7,4 proc., Lietuvoje tuo pat metu nedarbo lygis siekė 10,7 proc. 2015-aisiais Estijoje nedarbas buvo 6,2 proc. Tokiam mažėjimui įtakos turėjo ir dėl lankstesnių darbo santykių daugiau sukurtų darbo vietų faktorius“, – teigia premjero patarėja.

Pasak vyriausybės atstovės, būtina realiai, o ne „popieriuje“, apsaugoti darbuotoją. Profsąjungos turi pripažinti, kad vis dar galiojantis ir sovietiniu vadinamas Darbo kodeksas turi daugybę nuostatų, kurios realiame gyvenime neveikia, o darbdaviai suranda šimtus būdų kaip jas apeiti savo naudai.

„Tokių spragų yra gausybė, ar profsąjungos nori jas palikti? Visam tam norima užkirsti kelią“, – pabrėžia E. Butkutė-Lazdaukienė.