Šiems Europos Sąjungos reglamentai leidžia didesnį puvinio procentą, kenkėjų pažeidimus ir šiek tiek prastesnę išvaizdą bei dydį. Tačiau, lyginant su skandinavais, mes kartu su kaimynais lenkais daugiau suvalgome daržovių nei vaisių.

Visoje Bendrijoje 11 vaisių ir daržovių rūšių skirstomi į tris klases – aukščiausią, pirmą ir antrą. Aukščiausios klasės vaisiai – vienodai sunokę, vienodo dydžio, be jokių pažeidimų, apie puvinį nėra nė kalbos. Pirmos klasės vaisiuose jau gali būti puvinio. Antros klasės vaisiai – dešimtadalis jų ne tik gali būti įvairių dydžių, nevienodai sunokę, bet, pavyzdžiui, iš 100 vaisių penki gali būti dėmėti, supuvę, subraižyti ir tai nebūtų laikoma pažeidimu.

„Aišku, dažniausiai rinkoje pasitaiko antros klasės vaisiai ir daržovės. Kokios priežastys? Spėliojimai, bet greičiausiai tai yra susiję su finansais, kad stengiasi vartotojams pateikti maksimaliai pigią prekę“, – spėja Maisto ir veterinarijos tarnybos Valstybinė maisto produktų inspektorė Aurelija Drumstienė.  

„Manau, kad lietuviai galbūt ne visą laiką gauna tą, ką gauna didesnė Europos dalis Vakaruose, kur yra ir pati rinka didesnė ir vartotojai gali skirti daugiau pinigų. Bet iš esmės valgome tą patį mandariną“ – tikina UAB  „Litbana“ komercijos direktorė Laura Grybienė.

„Lietuvos vaisių pirkėjas yra racionalus pirkėjas ir mes importuojame vaisius, kurie savo kokybe tenkina vartotojus, aukščiausios klasės vaisių kiekis yra mažesnis, sudaro 10–15 proc. visame kiekyje“, – aiškina UAB „Augma“ direktorius Linas Zaveckis.

„Bet tai nereiškia, kad jie yra neskanūs, ar skoninės savybės ne tokios, jie tiesiog skiriasi savo dydžiu. Pavyzdžiui, kuo skiriasi pirmos klasės nuo antros? Tuo, kad ant antros klasės gali atsirasti dėmelės, bet tai tikrai skoniui jokios įtakos neturi“, – tikina „Maxima LT“ korporacinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas.              

Lietuviai pagal perkamus vaisius prilyginami kaimynams – rusams, baltarusiams ir lenkams, kur aktuali kaina. Estai ir latviai dažniau linkę pirkti aukštesnės kokybės vaisius.

Tačiau pastaraisiais metais lietuviai ieško egzotinių vaisių, iškart paruoštų valgymui mangų, avokadų, kurie, kaip ir bananai, nokinami Lietuvoje.

„Lietuvos vartotojas būtų arčiausias Lenkijos vartotojo portretui arba apsipirkimo įpročiams, todėl kad vertina vietinę produkciją, racionaliai pasirenka kainą produkto ir suvartoja daugiau daržovių nei vaisių, nes Skandinavijoje ir Estijoje vaisių suvartojimas yra didesnis nei Lietuvoje ir Lenkijoje, mes vartojame daugiau daržovių“, – aiškina L. Zaveckis.

Pasak maisto produktų inspektorių, vienas dažniausių prekybos centrų ir tiekėjų pažeidimų – vaisiai neatitinka savo klasės, t. y. dydžio, turi per daug spalvos defektų. Tuomet produkciją tenka priskirti žemesnei klasei. Pamirštama pažymėti kokiais chemikalais po derliaus nuėmimo vaisiai buvo apdoroti. Tačiau jei nulupus vaisių turinys subliuškęs ir jums atrodo, kad jame per mažai sulčių, tai nebus pažeidimas.

„Gal vartotojui nepakankamai saldu ir sultinga, bet reglamentas sako, kad, pavyzdžiui, apelsine nuo bendro svorio būtų tik 30 proc. sulčių. Reiškia, pasisvėrei apelsiną, jis sveria 200 g, reiškia, iš jo gali prispausti tik 60 ml sulčių ir tai pilnai atitiks reglamentą. Arba, tarkim, apelsinas turi būti saldus iki 11 briksų, o tai yra praktiškai citrinos saldumas“, – aiškina A. Drumstienė.

Specialistė pataria visus vaisius ir daržoves, kad ir kur jie būtų pirkti – krautuvėlėje ar turgelyje – dėl mikrobiologinės taršos ir pesticidų būtinai plauti. Mat lupant vaisius teršalai gali likti ant rankų ir ant vaisiaus. Dažniausiai prasta vaisių kokybė nustatoma turgavietėse.