Ketvirtadienį projektai bus teikiami Seimui, juos, tikėtina, pakoreguos ir iki Kalėdų patvirtins jau naujas Seimas. 

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė nematanti kitų metų biudžete daug erdvės „fantazijai ir politikavimui“.

Anot jos, didelė dalis biudžeto pajamų bus skirta Vyriausybės įsipareigojimams – indeksuoti pensijas, didinti pedagogų atlyginimus bei minimalų mėnesio atlygį (MMA), finansuoti gynybą – jai kitąmet bus skiriama 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau tikimasi, kad leidus finansinėms galimybėms bus papildomai skolinamasi.

Tai bus paskutinis I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės parengtas valstybės biudžeto projektas.

Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad augant darbo užmokesčiui, gerėjant vartojimui bei stabilizuojantis kainoms, kitais metais nereikės „veržtis diržų“, tačiau valstybės biudžete „vietos įsismarkauti fantazijai“ irgi nebus daug.

Ministrės teigimu, pensijos kitais metais turėtų augti apie 10 proc.

2025 metų biudžete atsispindės mokesčiai, įteisinti birželį Seimo priimtu vadinamuoju Gynybos paketu – jis numato, kad nuo kitų metų 1 proc. punktu iki 16 proc. bus didinamas pelno mokestis, didės alkoholio, tabako, kuro akcizai, taip pat dar metams bus pratęstas laikinas bankų solidarumo įnašas, be to, savivaldybės po 25 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio kasmet skirs civilinei saugai.

Gynybos finansavimas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Finansų ministerija teigė, kad valstybės biudžeto deficitas kitąmet neturėtų viršyti 3 proc. BVP. 2023 metais jis sudarė 0,8 proc.