Valstybės gynybos fondo įstatymo bei kartu teikiamų Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Akcizų, Viešojo sektoriaus atskaitomybės, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos, Valstybės skolos įstatymų pataisų paketą Finansų ministerija parlamente siūlo svarstyti skubos tvarka.

Ministerija siūlo papildomų lėšų gynybai surinkti 1 proc. procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą. Jis dabar siekia 15 procentų.

Taip pat siūloma padidinti mažų įmonių lengvatinį pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu iki 6 proc., atsisakyti specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu.

Be to, siūloma grįžti prie ankstesnės Vyriausybės iniciatyvos daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu. Daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantieji turėtų registruoti individualią veiklą, jos apmokestinimas nekeičiamas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad 84 proc. verslo liudijimų turėtojų apyvarta yra mažesnė nei 20 tūkst. eurų, todėl jų pokyčiai nepaliestų.

Be plano didinti akcizus per artimiausius trejus metus alkoholiui ir tabakui, ministerija papildomai siūlo nustatyti vadinamąją 6 centų už litrą „gynybos dedamąją“ (5 centų akcizas ir 1 cento PVM) visų rūšių transporto kurui.

Taip pat siūloma, kad krašto apsaugai valstybė galėtų skolintis tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, tačiau skolos kaina negalėtų būti didesnė nei 2 procentai. Tam planuojama išleisti gynybos obligacijas, kurios būtų parengtos Vyriausybės taupymo lakštų pagrindu.

Be to, ministerija siūlo 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies kasmet skirti civilinei saugai.

Gynybos fondą taip pat sudarytų Vyriausybės siūlomas vieniems metams pratęsti pernai įvestas laikinasis bankų solidarumo įnašas – jį Seimas skubos tvarka priėmė svarstyti ketvirtadienį.

Kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį taip pat siūloma įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.

Dėl to šiuo metu konsultuojamasi su rinkos dalyviais, todėl su šiuo apmokestinimu susiję teisės aktų projektai kartu su Gynybos fondo paketu dar nėra įregistruoti. Šis mokestis galėtų įsigalioti tik nuo 2025-ųjų vidurio.

Tuo metu visas likęs Gynybos fondo paketas, pritarus Seimui, įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Pasak Finansų ministerijos, parlamentui priėmus Gynybos fondo siūlymus 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.

Gynybos finansavimas iki 3 proc. BVP didinamas siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje, priimti Vokietijos brigadą, pasirengti visuotiniam šaukimui.