Ministerija iki liepos 5 dienos turėtų parengti ir Ministrų kabinetui pateikti svarstyti jų įgyvendinimo veiksmų planą.

„Be vandenilio negalime kalbėti apie energetinę nepriklausomybę kaip tokią“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o bent 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.

Tuo metu 2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, švaraus kuro gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama.

„Skaičiai nėra išgalvoti, jie nustatyti įvertinant potencialių vandenilio gamintojų ilgalaikius planus, taip pat jų siekį vystyti vandenilio gamybą Lietuvoje“, – pabrėžė D. Kreivys.

Be to, numatoma pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame penkių didžiųjų miestų transporte, išbandyti elektros pavertimo dujomis ir atvirkščiai projektus, sukurti teisinę bazę ir tvarką, kad žaliojo vandenilio naudojimas būtų lankstus.

„Lankstumas, kurį duoda vandenilis, leidžia paimti perteklių, kada turime per daug elektros, ir ją naudoti, kai jos neturime. Taip pat vandenilis yra esminis žaliojo kurso elementas, nes žalinti mums reikia pramonę, transportą. Vandenilis čia turės vieną iš svarbiausių rolių“, – kalbėjo ministras.

Ministerija prognozuoja, kad vystant vandenilio gamybą į Lietuvą iki 2030 metų galėtų būti pritraukta 2,2 mlrd. eurų investicijų, iki 2050 metų – 14,4 mlrd. eurų, taip pat sukurta atitinkamai 7 tūkst. ir 20,5 tūkst. naujų darbo vietų.

Be vandenilio negalime kalbėti apie energetinę nepriklausomybę kaip tokią.

 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Vyriausybės posėdyje sakė, kad vandenilio plėtros strategija reikalinga Lietuvos pramonei, pirmiausia jau vartojančiai iš dujų gaminamą pilkąjį vandenilį.

Jo teigimu, ateityje naftos perdirbimo, trąšų gamybos ir kita stambioji pramonė vis daugiau išleis taršos leidimams.

„Ir nebepakonkuruos pasauliniu mastu, jei valstybė, kurios yra tos įmonės, neturės žaliojo vandenilio pasiūlos. Jei norime Lietuvoje turėti sunkiąją pramonę, daryti ją konkurencinga, mums kaip valstybei reikia tokios vandenilio strategijos“, – teigė S. Gentvilas.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė yra sakiusi, kad gairės yra pirmasis šio sektoriaus plėtrą šalyje reglamentuojantis dokumentas.

Šiuo metu Lietuvoje žaliasis vandenilis nėra gaminamas, tačiau nemažai bendrovių jau kuria tokius planus.

D. Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.