Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo taip dažnai dirbančiųjų į antrosios pakopos kaupimą nebeįtraukinėti, panašu, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras dėl leidimo sunkios ligos atveju atsiimti visus pinigus ir esant būtinybei kaupimą susistabdyti ilgesniam laikui po truputį nusiplauna rankas.
„Stengsimės, bet garantijų niekada nėra, nes procesas yra sudėtingas ir daug žmonių reikia įtikinti, kad tai yra geri pasiūlymai“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Didesnių pokyčių šią kadenciją ministerija esą jau nebespės padaryti, tad toliau tobulinti antrąją pensijų pakopą paliks naujai valdžiai.
„Kaupiančiuosius ir visą visuomenę turbūt pora metų vedžiojo už nosies vis žadėdami, kad bus pakeitimai“, – sakė Seimo narys Linas Kukuraitis.
O dabartinės opozicijos idėjos dėl antrosios pensijų pakopos likimo – kur kas drastiškesnės.
Tiesa, anksčiau aiškinę, kad antrąją pakopą apskritai reikia naikinti, socialdemokratai sako siektų, kad prie darbuotojų pensijų daugiau prisidėtų darbdaviai.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Mūsų darbdaviai, kaip sakant, nusiplovė rankas. Turbūt vienintelė šalis, kuri išvis nedalyvauja pensiniame draudime“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.
„Darbdaviui rūpi vienas daiktas – kiek kainuoja darbo vieta“, – aiškino Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Apie tokias užmačias kalba ir kitos partijos. Tam reikalingas įstatymas priimtas jau kone prieš 15 metų, tačiau profesinių pensijų fondų Lietuvoje iki šiol taip ir neatsirado.
„Darbdaviai, norėdami išlaikyti darbuotojus, prideda prie fondų per kolektyvines derybas ir taip atsiranda, kad žmonės kaupia ne 2–4 procentus, kaip mes kaupiame, bet kaupia 8–9 ir keliolika procentų kas mėnesį“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
„Ir dabar prisideda papildomai darbdaviai, kurie gali, kurie mato galimybes ir norą papildomai motyvuoti darbuotojus“, – akcentavo Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Dažniausiai prisideda prie įmokų trečiojoje pensijų pakopoje kaupiantiems darbuotojams. Tačiau tokie darbdaviai Lietuvoje yra labiau retenybė.
„Tai turėtų būti skatinama galbūt kažkokiu pavidalu lengvatiniu mokesčiu, kad būtų didesnė paskata darbdaviam prisidėti. Bet jokiu būdu neturėtų tai būti kažkokia nauja prievolė. Tai turėtų būti savanoriškas veiksmas“, – pabrėžė A. Maldutytė.
Kad darbdaviams tai būtų privaloma nesutinka ir ekonomistai.
„Traktuos kaip tarifo pakeitimą. Perves tuos pinigus, bet jūsų neto algos sąskaita. Nematau jokio nei išlošimo, nei ko. Čia yra pinigų perdavimas iš kišenės į kitą kišenę“, – savo nuomone dalijosi Vilniaus universiteto docentas.
Svarstoma, kad darbdavius būtų galima paskatinti tais pinigais, kuriuos valstybė dabar prideda kaupiantiems antrojoje pakopoje.
„Ta dalis būtų labiau nukreipta į paskatą darbdaviams, kad jie pridėtų prie kaupiančiųjų kur kas didesnes sumas“, – sakė L. Kukuraitis.
„Iš tų 8,2 milijardų, kurie yra iš viso sukaupti antrojoje pakopoje, didelė dalis yra valstybės paskata ir valstybės indėlis į sistemą tam, kad žmonės senatvėje gautų didesnes pajamas“, – aiškino Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Paskata kaupiantiems iš visų mokesčių mokėtojų pinigų apskritai skelia žiežirbas.
„Gauna tikrai reikšmingą paramą iš valstybės, tai šiuo atveju kaupiančių žmonių lygiateisiškumas akivaizdžiai išsikreipia. Deja, bet Konstitucinis Teismas šito aspekto nepriėmė nagrinėti“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.
Tarptautinis valiutos fondas jau ne kartą perspėjo Lietuvą imtis pokyčių pensijų sistemoje.
Anot jo, netolimoje ateityje nebebus kam išlaikyti pensininkų, o be papildomo kaupimo išsiversti nepavyks.
Pernai antrojoje pensijų pakopoje kaupė 1,4 mln. Tiesa, iš jų aktyviai tik kiek daugiau nei pusė.
(be temos)
(be temos)