„Mūsų valdžios požiūris yra galbūt šiek tiek per per daug nuolaidus žmonėms, kurie turi įsiskolinimų ir juos turėtų kažkaip vykdyti (grąžinti skolinti – BNS)”, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.

Rūmai skelbia, kad bendra Lietuvos gyventojų pradelstų skolų suma per metus išaugo 92 mln. eurų ir rugsėjo pabaigoje siekė 3,66 mlrd. eurų (prieš metus – 3,57 mlrd. eurų), o vidutinė išieškomos skolos suma per metus padidėjo 81 euru iki 2,8 tūkst. eurų.

I. Gaidelis sako, kad skolų augimą ir jų išieškojimo lėtėjimą galėjo lemti pernai įsigalioję teisės aktų pakeitimai, kuriais įteisintos nuolaidos skolininkams.

„Tai galėtų būti ir įstatymų įtaka skolų grąžinimui. Praeitais metais startavo keli pakeitimai įstatymų: skolų atostogos ir (...) minimalią algą (uždirbantiems asmenims – BNS) išskaitos sumažintos trigubai. Todėl vykdomosios bylos terminas padidėjo, grįžtanti skola kreditoriui sumažėjo kone trigubai“, – spaudos konferencijoje teigė I. Gaidelis.

Nepaisant jau beveik metus taikomų „skolų atostogų“ legaliai įsidarbinusiems skolininkams, bendras pastarųjų skaičius ne didėja, o netgi sumažėjo beveik 2 proc., teigia rūmai.

I. Gaidelio teigimu, sulėtėjęs skolų išieškojimo procesas augina ir antstolių darbo kaštus.

„Jeigu jisai (skolininkas – BNS) uždirba minimalią algą, tai 300 eurų skolą mes galėjom anksčiau išieškoti per pusantro mėnesio. Dabar tos pačios skolos išieškojimui mums tenka investuoti penkių, šešių mėnesių darbą. Skolos administravimas brangsta, kreditorius (...) tą sumą atgauna daug lėčiau ir vėliau“, – kalbėjo I. Gaidelis.

Anot Antstolių rūmų, antstoliai šiemet užbaigė 12 proc. mažiau vykdomųjų bylų nei pernai, iš jų 11 proc. rečiau kreditoriams pavykdavo sugrąžinti visas skolas.

Anot Lietuvos antstolių rūmų vadovo, 58 proc. antstolių išieškomų skolų suma siekia iki 300 eurų, o 72 proc. – iki 600 eurų.

„Suma (iki 300 eurų ––BNS) tikrai nėra ta, dėl kurios žmogus turėtų rinktis kardinaliai (keisti – BNS) savo gyvenimą, bet tai rodo, kad mes tiesiog toleruojame ir esame per daug nuolaidūs tokiems asmenims, kurie turi tokių skolų ir jų negrąžina (...) Net minimalią algą uždirbančiam asmeniui tai nėra didelis iššūkis ir ją galima būtų grąžinti per 5–6 mėnesius net labai savęs neskriaudžiant“, – kalbėjo Antstolių rūmų vadovas.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad žmonės, negrąžinantys mažų skolų, veikiausiai neturi darbo arba dirba nelegaliai.

„Tai (statistika – BNS) rodo įsisenėjusias problemas, kurios nėra sprendžiamos.  (...) Iki 300 eurų yra beveik 60 proc. skolų.  Tai reiškia, kad tos problemos yra tokiam lygyje, kai žmonės yra atskirtyje. Jeigu jie (skolininkai – BNS) 300 eurų negali sugrąžinti, tai yra darbo atskirtis. Greičiausiai jie neturi darbo, verčiasi nelegaliai”, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Dubnikovas.

Jis pridūrė, kad įsiskolinimo problemos yra gilesnės tuose regionuose, kur nėra stiprios pramonės ar paslaugų sektoriaus,  galinčių pasiūlyti žmonėms darbo. Be to, dažnu atveju tai pasienio savivaldybės.

Pasak rūmų, šiemet, kaip ir pernai, daugiausiai pradelstų skolų sukaupta rečiau apgyvendintuose regionuose, ypač pasienyje su Rusija ir Baltarusija: Pagėgių savivaldybėje – 847, Varėnos – 722, Radviliškio – 700. Mažiausiai pradelstų skolų šiais metais buvo Plungės (316), Kauno (294), Utenos rajonuose (268).