– Sostinės gyventojai sulaukė dvidešimt kelis eurus siekiančių sąskaitų. Jau galia pulti džiaugtis, kad taip bus visą šildymo sezoną?

– Turbūt anksti džiaugtis, nes spalis buvo išimtinai šiltas. Šildymo sezonas prasidėjo ne nuo mėnesio pradžios, buvo šildoma keletą dienų. Tad nors šilumos kaina išaugo du kartus, lyginant su praeitų metų spaliu, bet šildymo sąskaitos neišaugo tiek. Toks išimtinis atvejis. Bet kadangi šilumos kaina gerokai didesnė nei pernai, tai lapkričio, gruodžio, kai bus šildoma visą mėnesį, sąskaitos, deja, bus didesnės nei pernai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios jos galėtų būti?

– Mūsų skaičiavimais, imant vidutinio dydžio, 60 kv. m. buto plotą (tokių daug mūsų daugiabučiuose), spalį sąskaitos už šildymą buvo apie 30 eurų, o pernai netgi daugiau kai kur. Kalbant bendrai apie šildymo sezoną, prognozė yra tokia: jei praeitais metais vidutinė Lietuvoje šildymo kaina buvo apie 90 eurų, tai šiemet prognozuojama – 120–150 eurų.

– Seimas šiemet patvirtino nulinį PVM tarifą. Šildymui jis siekė 9 proc. Kiek tai sumažina sąskaitą, ar iš tikrųjų dešimtadaliu ji sumažėjo?

– Kadangi mūsų šilumos kainos reguliuojamos (čia jokios savivalės būti negali), tai, koks bus PVM, tiek ir atsispindės šildymo sąskaitose. Jei tarifas nulinis – reiškia 9 proc. mažesnes šildymo sąskaitas. Turiu pastebėti, kad ir pernai nuo sausio mėnesio buvo kompensuojamas PVM. Pati šiluminės energijos vieneto kaina – centas už kilovatvalandę (kWh) – jau spalį ir lapkritį yra panaši į tą, kuri bus viso šildymo sezono metu. Praktiškai du kartus didesnė nei pernai. Žinoma, kiekviename mieste tas padidėjimas šiek tiek skirsis, bet bus nuo kokių 30 iki 70 proc. prieaugis žiemos mėnesiais lyginant su praeitais metais.

– Žvelgiant į visą Lietuvą, ar gali būti dideli skirtumai tarp įvairių miestų? Prieš kelis mėnesius jūs kalbėjote, kad gali skirtis nuo 6 centų iki 20 ir daugiau centų lyginant vieną ar kitą miestą.

Jei praeitais metais vidutinė Lietuvoje šildymo kaina buvo apie 90 eurų, tai šiemet prognozuojama – 120–150 eurų.

– Kadangi lapkričio mėnesiui jau nustatytos šilumos vieneto kainos, tai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tinklalapyje galima pamatyti, kad mažiausios kainos yra maždaug 8 centai, didžiausios – 30 ir daugiau ct. Galima sakyti, tas skirtumas yra milžiniškas. Niekada anksčiau to nebuvo. Pagrindinė priežastis – koks šilumos gamybai naudojamas kuras. Ten, kur naudojamas vien biokuras (tai didžiuosiuose miestuose ir tuose, kurie turi daug biokuro), kainos yra žemiausios. Ir, priešingai, mažuose miestuose, kuriuose deginama tik dujos, ten kainos yra ypač aukštos.

– Šiauliai greičiausiai šildysis pigiausiai, bet ar Vilnius neaplenks jų?

– Visi degina biokurą kaip pagrindinį kurą, o dar papildomai vietoj gamtinių dujų Vilnius pasirinko mazutą. Sunku pasakyti, ar aplenks. Jeigu perkant mazutą įmonė žino jo kainą, tai dujų kainų niekas nežino, tik turime sutartis pirkimo ir ta kaina yra pririšta prie biržos kainų. Ir kokia bus dujų kaina sausį ar vasarį, niekas negali prognozuoti. Todėl labai sunku pasakyti tą vidutinę kainą. Mes galime tik spėlioti, kad pagal dabartines maždaug indikacijas, kur yra ilgalaikiai kontraktai biržose perkami žiemos mėnesiams, tai pagal tai ir prognozuojame. Bet viskas gali staiga pasikeisti.

– Nesate linkęs prognozuoti artėjantiems mėnesiams šilumos kainos?

– Labai nedėkingas užsiėmimas būtų prognozuoti šiems metams šilumos kainas, nes veikia labai daug faktorių.