- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros kainoms pastaruoju metu nukritus žemiau valstybės kompensuojamų 28 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ribos, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar moka pagal didesnį tarifą, rodo naujausia apklausa.
Kas ketvirtas gyventojas moka 28–30 centų už kilovatvalandę (kWh) tarifu, kas penktas – 30–40 centų, o kas dešimtas – didesniu nei 40 centų tarifu, rodo bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
Jos duomenimis, 53 proc. gyventojų elektros tarifas, pagal kurį jie moka sąskaitas, viršija 28 centus, tad jie naudojasi valstybės kompensacija. Kad moka mažesniu nei 28 centų tarifu, nurodė 19 proc. gyventojų, dar 7 proc. žmonių teigimu, jiems įkainiai nuolat kinta dėl pasirinkto su biržos kaina susieto plano.
„Nors nepriklausomi elektros tiekėjai jau daugiau nei mėnesį siūlo 25–27 centų tarifus, didesnė dalis šalies gyventojų vis dar moka daugiau ir, panašu, yra tuo patenkinti. Svarbų vaidmenį čia vaidina valstybės taikomos kompensacijos, sukuriančios iliuziją, kad už elektrą mokama ne tiek ir daug – 28 centus. Gyventojai pamiršta, kad skirtumą iš savo, o tai reiškia – kiekvieno mūsų, kišenės sumoka valstybė“, – pranešime sakė „Elektrum Lietuvos“ komercijos direktorė Neringa Petrauskienė.
Turinčių didesnį nei 28 centų tarifą respondentų daugiausiai yra tarp 56 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų (beveik 58 proc.), turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (po 53 proc.), gyvenančių kaimo vietovėse arba rajonų centruose, kituose miestuose (po 55 proc.).
Mažiau nei 28 centų turimą tarifą dažniau nurodo 36–45 metų ir vyresni nei 56 metų grupių atstovai (po 21 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (21 proc.), gyvenantys didžiuosiuose miestuose (20 proc.).
Daugiausiai turinčių su birža susietus elektros planus yra tarp 26–35 metų (9 proc.), nebaigto vidurinio išsilavinimo (10,5 proc.), rajono centrų ar kitų miestų (8 proc.) gyventojų.
Kone penktadalis arba 22 proc. apklausos dalyvių nežino, kokiu tarifu moka už elektrą. 13 proc. iš jų kaip nežinojimo priežastį nurodė tai, kad ne jie apmoka sąskaitas, 9 proc. teigė neatsimenantys.
Tarp nežinančių elektros tarifo daugiausiai yra vyrų, 18–25 metų gyventojų ir nebaigto vidurinio išsilavinimo respondentų.
„Spinter tyrimai“ apklausą atliko vasario 18–27 dienomis, joje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių1
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų1
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...