Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lygindami namų ūkių išlaidas elektrai su 2019 metais, jokių pokyčių nepajuto 60 proc. respondentų. Penktadalis apklausos dalyvių teigė, jog jos išaugo iki 20 proc., o 4 proc. – kad brango daugiau kaip 20 proc.

Apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo projektų vadovas Henrikas Gaidamavičius sako, kad kainų ir išlaidų klausimu vartotojų nuomonė dažnai neatitinka statistikos ir tai nėra vien subjektyvumo klausimas ar išankstinis nusistatymas, kad visos prekių ir paslaugų kainos vien tik auga.

„Neužmirškime, kad nuo 2020 metų pradžios reguliuojama elektros kaina padidėjo apie 15 proc. Didžiausia dalis vartotojų nepajuto palengvėjimo asmeniniuose biudžetuose greičiausiai todėl, kad praėję metai ir COVID-19 pandemija jau antrą kartą gana ilgam laikui nemažą dalį žmonių „uždarė“ namuose. Natūralu, kad apšvietimo, įrenginių veikimo bei įkrovimo išlaidos, taip pat intensyvesnė buitinė veikla dalį išlaidų elektrai perkėlė į asmenines sąskaitas“, – sako H. Gaidamavičius.

„Litgrid“ duomenimis, pernai trečiąjį ketvirtį elektros vartojimo lygis šalyje kito nežymiai, tačiau pasikeitė jo struktūra: pramonėje per metus sumažėjo 6 proc., paslaugų sektoriuje smuktelėjo 1 proc., o gyventojų išaugo 7 proc. Apklausos metu paaiškėjo, kad didžiuosiuose miestuose, kuriuose yra daugiausiai tarnautojų ir biurų darbuotojų, elektros išlaidų augimą pastebėjo 29 proc. gyventojų, mažesniuose miestuose ir rajonų centruose – 20,5 proc., o regionuose – 20 proc. respondentų.

Didžiausią elektros sąskaitų padidėjimą pernai sako pajutusios namų šeimininkės (8 proc.), o tarp priešingą efektą pajutusiųjų daugiausiai ūkininkų. 12,5 proc. pastarųjų laikosi nuomonės, kad pernai jų išlaidos elektrai sumažėjo iki penktadalio.

Apklausos duomenimis, išlaidų elektrai sumažėjimą pernai pajuto tik 7 proc. gyventojų. Iš jų 6 proc. sako, kad išlaidos aptirpo iki 20 proc., 1 proc. tikino, kad sutaupė daugiau kaip 20 proc.

Be to, gana reikšminga dalis vartotojų pripažįsta nežinantys, kaip pasikeitė jų elektros sąskaitos – tokių yra 9 proc.

„Tokie klientai yra tikras galvos skausmas bet kuriam verslui. Vis dėlto, peržvelgus aiškaus atsakymo neturinčių apklausos dalyvių charakteristikas akivaizdu, jog taip teigiantieji patys sąskaitų net neapmoka. Pavyzdžiui, elektros kainų pokyčio negalėjo įvardinti net kas ketvirtas (25 proc.) moksleivis ar studentas, 16 proc. aukščiausių ir vidutinės grandies vadovų“, – sako H. Gaidamavičius.

Pasak įmonės atstovo, suklusti ne tik dėl savo elektros vartojimo įpročių, bet ir dėl elektros sąskaitų ypač turėtų ne tik tie, kurie iki šiol, kaip privalėjo, nepasirinko elektros tiekėjo, bet ir tie buitiniai vartotojai, kurie 2021 metais patenka į antrąjį elektros liberalizavimo etapą ir turės rinktis elektros tiekėją. Iki 2021 metų gruodžio 10 dienos elektros tiekėją turės pasirinkti tie, kurie per metus sunaudoja ne mažiau kaip 1000 kWh, priešingu atveju išlaidos elektrai gali smarkiai išaugti.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko pernai spalio 19–29 dienomis. Joje dalyvavo 1009 suaugę respondentai, kurių amžius – 18–75 metai.